Pereiti prie turinio

Šajenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šajenai
Šajenų vadai: Mažasis Kojotas ir Aušrinis (1873 m.)
Šajenų vadai: Mažasis Kojotas ir Aušrinis (1873 m.)
Gyventojų skaičius ~22 000
Populiacija šalyse JAV (Montanos vėliava Montana, Oklahomos vėliava Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, šajenų
Vėliava
Religijos krikščionybė, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės arapahai, juodakojai ir kt. algonkinai
Vikiteka: Šajenai

Šajenai arba čejenai (angl. Cheyenne, iš sij. Šahíyela – "šnekantys neaiškia kalba", sav. Tsétsêhéstâhese) – indėnų tauta, priklausanti algonkinų grupei, gyvenanti JAV (Montanoje, Oklahomoje). Populiacija – virš 22 tūkst., tačiau didelė jų dalis nėra grynakraujai (metisai, maišyti su kitais indėnais). Kalba šajenų kalba, nors dabar dauguma – tik angliškai. Tikintieji – krikščionys (baptistai, menonitai), yra priklausančių indėnų bažnyčiai, išpažįstančių tradicinį tikėjimą.

Šajenai skirstomi į 2 grupes:

  • šiaurės šajenai (Notameohmésêhese) – 10 840, Montanoje;
  • pietų šajenai (Heévâhetaneo’o) – 12 130, Oklahomoje.

XVII a., iki susiduriant su baltaisiais, šajenai gyveno dabartinėje Minesotoje, vertėsi žvejyba, medžiokle, rankiojimu. XVIII a. persikėlė tarp Raudonosios ir Šajenų upių dab. Šiaurės Dakotoje. XIX a. pr. prisijaukinę arklius perėjo prie raitos bizonų medžioklės. Dėl dakotų spaudimo atsitraukė prie Šajenų upės aukštupio į Juoduosius kalnus (Pietų Dakota). Keliantis į vakarus prie šajenų prisišliejo gimininga sutajų gentis. Apie 1820 m. dalis šajenų patraukė į pietus prie Arkanzaso upės (Koloradas) ir sudarė pietų šajenų branduolį. Pasilikę sudarė šiaurės šajenus.

Šajenai priklauso lygumų indėnų kultūrinei tradicijai. Šeima didelė, matrilokalinė. Buvo ribota poligamija. Genčiai vadovavo taryba, sudaryta iš 44 vadų. Nuo XIX a. vid. valdyme dalyvavo 7 karinių bendrijų sąjunga. Tarp paprotinių šajenų apeigų žinomas medžioklės šokis, Saulės šokis, Strėlės atgimimo apeiga, pašventinimas trims kultūriniams didvyriams. Išskirta aukščiausia dievybė – Himmaviho. Išsiskyrė žyniai (4 šventų strėlių saugotojai) ir šamanai. Nuo 1890 m. paplito dvasių šokis, pejotizmas.[1]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998