Česká zbrojovka Strakonice

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Česká zbrojovka Strakonice – Čekijos kompanija, gaminusi šaunamuosius ginklus bei ČZ motociklus. ČZS buvo įkurta Strakonicėje 1919 m. rugsėjį kaip Škodos gamyklų filialas ginklų gamybai.

Istorija

Kompanija ėmė veikti pastačius pirmąją ginklų gamyklą, kuri vadinosi Jihočeská zbrojovka ('Pietų Bohemijos ginklų gamykla'). 1922 m. kompanija susijungė su ginklų gamykla Vejprty mieste bei gamykla Prahoje. Taip susiformavo akcinė bendrovė, kurios pavadinimas reiškė 'Strakonicės gamybos įmonės Čekų ginklų gamykla Prahoje', kuri gamino pistoletus ir automatinius ginklus bei pneumatinius ginklus, kurie buvo sėkmingai pardavinėjami.

1929 m. Čekijos ginklų gamyklos vystymasis pasikeitė. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui smukus ginklų pardavimams, kompanija įsigijo dviračių dalių gamyklą prie Vltavos upės Kralupy nad Vltavou miestelyje. Ėmė plėstis dviračių eksportas į Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos valstybes.

1932 m. pradėta motorinių dviračių gamyba. 1945 m. rinkoje pasirodė pirmieji Strakonicėje gaminti motociklai. Tai buvo ČZ prekinio ženklo didžiosios sėkmės pradžia. Netrukus kompanija tapo didžiausiu motociklų gamintojų Čekoslovakijoje. Kartu plėtėsi grandinių ir staklių gamyba.

Antrojo pasaulinio karo metais, kai Čekija buvo okupuota, gamykla gamino karinius gaminius.

1946 m. ši akcinė bendrovė buvo nacionalizuota kaip ir daugelis kitų stambių pramonės įmonių. Ginklų gamyba Strakonicės gamykloje buvo nutraukta. 1948 m. įmonė „ČZ motociklai“ buvo sujungta su pagrindine varžove Jawa motors.

Sėkmingi motociklų konstravimo darbai bei gamyba, pergalės varžybose 6-7 dešimtmečiais išgarsino ČZ motociklus kaip vienus geriausių pasaulyje sportinių bei gatvės motociklų. Po Antrojo pasaulinio karo ČZ buvo antras pagal dydį motociklų gamintojas Europoje. Tuomet kompanijos motociklai buvo itin sėkmingi lenktynėse. ČZ motociklai ėmė brautis ir į kelių lenktynių Grand Prix varžybas 250 ir 350 cm³ klases. Šių klasių ČZ motociklai, nors techniškai tobuli, retai galėjo rimtai konkuruoti su galingais itališkais motociklais, kuriuos gamino MV Agusta, Gilera ir Mondial.

1969 m. motociklų Grand Prix sezoną ČZ pateikė techniškai pirmaujantį Type-860 GP modelį su 350 cm³ V4 varikliu, sukonstruotą inžinieriaus Františeko Pudilo. Šis priešakinis motociklas, su dvigubu velenu, 16 vožtuvų, 8 greičių pavarų dėže, Ceriani šakėmis ir Dell’Orto SSI karbiuratoriumi vystė 63 AG galią su 16000 aps./min. bei 240 km/val. didžiausią greitį. Didžiausi pasiekimai buvo 1971 m. Grand Prix sezonas, kai Čekoslovakijos Grand Prix Bohumilas Stasa finišavo antras po Jarno Saarineno, važiavusio su 350 cm³ Yamaha. 1972 m. Grand Prix sezone šis motociklas vos nelaimėjo Austrijos Grand Prix. Kurį laiką ČZ lyderiavo, bet mechaninis gedimas leido Džiakomui Agostiniui (Giacomo Agostini) su MV Agusta aplenkti. 1972 m. ČZ nustojo dalyvauti Grand Prix kelių lenktynėse ir sutelkė jėgas pigesnio motokroso srityje.

ČZ buvo daug sėkmingesnis motokrose, pagarsėjo savo galingais dvitakčiais kroso motociklais. ČZ buvo pirmoji kompanija, ėmusi naudoti išplėtimo kameras išmetamuosiuose vamzdžiuose. 7-tą dešimtmetį ČZ motociklai dominavo kroso varžybose, laimėjo 7 kroso Grand Prix, viešpatavo ir International Six Day Trial varžybose.

8-tą dešimtmetį, pasirodžius pigiems japoniškiems motociklams, ČZ ėmė vis labiau prarasti savo dalį motociklų rinkoje. Daugelį inovacijų, įdiegtų ČZ kompanijos, nukopijavo Japonijos motociklų gamintojai.

1993 m. CZ motociklų padalinį nupirko Italijos motociklų gamintojas Cagiva, kuris ketino ČZ gamyklose gaminti savo prekinio ženklo motociklus bei naujus ČZ ir Jawa modelius. 1997 m. ši gamyba žlugo dėl Cagiva finansinių problemų. ČZ motociklus nustojo gaminti. Kompanija persitvarkė ir susitelkė automobilių dalių – pavarų dėžių bei turboventiliatorių – gamyboje, toliau tebegamina tradicinius savo gaminius – grandines, įrankius, liejimo įrangą, stakles.