Zigmantas Kupliauskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zigmantas Kupliauskis (1943 m. rugsėjo 7 d. Bugeniai1987 m. lapkričio 26 d. Vilnius, palaidotas Karveliškių kapinėse) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19501954 m. mokėsi Bugenių pradinėje mokykloje, 19541961 m. – Mažeikių vidurinėje mokykloje. 1961 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, pasirinko radiofizikos specializaciją. 1962 m. po pirmojo kurso pašauktas į armiją tarnavo pasienio daliniuose Čiope Muchačevo rajone Užkarpatėje. Baigė seržantų kursus, paliktas dėstyti toje pačioje mokykloje. 1963 m. įstojo į TSKP. Nuo 1965 m. tęsė mokslus ir 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1972 m. Vilniaus universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1983 m. Leningrado universitete – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.[1]

19681987 m. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedroje asistentas, nuo 1969 m. stažuotojas – tyrėjas, nuo 1972 m. dėstytojas, nuo 1983 m. vyresnysis dėstytojas, nuo 1984 m. docentas, nuo 1986 m. profesorius. Po Černobylio avarijos, 1986 m. rudenį susirgo juosmens srities melanoma ir po kelių operacijų mirė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys – atomai ir jonų sužadintosios būsenos, fotonų sklaida atomais ir kietaisiais kūnais, neortogonaliųjų radialiųjų orbitalių metodo taikymas, geležies grupės atomų ir jonų energijos spektrai, rentgeno spindulių Reilio ir Komptono sklaida atomais ir kietaisiais kūnais, daugiakrūvių jonų sužadinimo elektronais skerspjūvio skaičiavimas. Pasiūlė naudoti apibendrintąsias vandeniliškas radialiąsias orbitales. Paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių. Parengė mokymo priemonių aukštųjų mokyklų studentams.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biografija
  2. Zigmantas Kupliauskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 285 psl.