Bugeniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Ukmergės rajone žr. Bugeniai (Ukmergė).
Portal.svg
Bugeniai
Bugeniai.JPG

Bugeniai
Koordinatės 56°18′40″š. pl. 22°11′49″r. ilg. / 56.311°š. pl. 22.197°r. ilg. / 56.311; 22.197 (Bugeniai)Koordinatės: 56°18′40″š. pl. 22°11′49″r. ilg. / 56.311°š. pl. 22.197°r. ilg. / 56.311; 22.197 (Bugeniai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybės vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Mažeikių apylinkės seniūnija
Gyventojų skaičius 426 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BugeniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bugẽniai
Kilmininkas: Bugẽnių
Naudininkas: Bugẽniams
Galininkas: Bugeniùs
Įnagininkas: Bugẽniais
Vietininkas: Bugẽniuose

Bugeniai – kaimas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į vakarus nuo Mažeikių. Seniūnaitijos centras.

Veikia Bugenių kaimo bendruomenė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro kaimą teka Ventos intakas Šerkšnė, eina keliai  170  MažeikiaiSkuodas  ir  219  BugeniaiPikeliai . Šiaurėje eina geležinkelis ŠiauliaiLiepoja, vakaruose ribojasi su Didmiškiu, pietuose – su Jautakių kaimu.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kukiai (Mažeikiai) 2,3 km Pumpurai 3 km Linksnakiai 1,5 km Blank-50px.png
Liūdėnai 2,6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Troškučiai 5 km
MAŽEIKIAI 9 km
Gudiškė (Mažeikiai) 4,8 km Lėlaičiai (Šerkšnėnai) 6 km Jautakiai 1,7 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bugenių kaimas paminėtas 1661 m. rugsėjo 3 d. Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[2]. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834 m. birželio 23 d. patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas[3]. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai – Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas [4].

18861896 m. kaimo savininkais buvo bajorai Antanas Kasparas Pacevičius (Herbas Pusė Erelio) ir jo žmona Ieva Laucevičiūtė (Herbas Vanagas). 1918 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1955 m. – septynmetė, nuo 1964 m. – aštuonmetė, nuo 1971 m. – pradinė. Nuo 2004 m. kaime veikė Mažeikių Kalnėnų vidurinės mokyklos Bugenių pradinės mokyklos komplektas. 2006 m. rugsėjį mokykla likviduota.

1953 m. įsteigtas felčerio punktas, biblioteka. Išlikęs XX a. pradžios koplytstulpis. Bugenių apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė . [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19451963 m. Bugenių apylinkė, Mažeikių apskritis
19741986 m. Ruzgų apylinkė, Mažeikių rajonas
19861995 m. Mažeikių apylinkė, Mažeikių rajonas
nuo 1995 m. Mažeikių apylinkės seniūnija, Mažeikių rajono savivaldybė
Bugenių kolpytstulpis – valstybės saugomas dailės paminklas, 2005 m.
Bugenių plytinės griuvėsiai, 2006 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2017 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[7] 1989 m.sur. 1997 m. 2001 m.sur.
339 329 377 349 306 435 465 469 463
2017 m. - - - - - - - -
426 - - - - - - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. Bugeniuose buvo pastatytas krakmolo fabrikas. 1934 m. pastatyta plytinė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, 2003 m. po bankroto procedūros įmonė savo veiklą nutraukė. Bugeniuose įsikūrusi Ruzgų girininkija.

Plytinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bugenių plytinėje buvo gaminamos degtos plytos. Ji XX a. III dešimtmetyje pastatyta stambaus dvarininko Valeriono Kauneckio žemėje. Iš pradžių buvo pastatyta maža krosnelė, kurioje buvo išdeginamos plytos. Plytas sudėdavo į krosnį, užmūrydavo, išdegdavo ir ataušinę išimdavo. Tada prasidėdavo iš naujo. Darbas buvo nenašus, todėl 1932 m. meistras Rudys pastatė didelę zigzaginę plytų degimo krosnį. 1934 m. plytinė pradėjo dirbti visu pajėgumu. Per sezoną, kuris tęsdavosi nuo gegužės iki spalio mėnesio, pagamindavo iki 2 milijonų plytų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  3. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.
  4. Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. / Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.
  5. Bugeniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 570 psl.
  6. Būgeniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 278 psl.
  7. Bugeniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 297 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]