Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans
Zenta Irena Tenisonaitė–Hellemans (ol. Zenta Irena Tenison–Hellemans; 1925 m. sausio 10 d. Stalge (dab.Plungės raj.) – 2001 m. kovo 11 d. Edegeme)[1] – Belgijoje gyvenusi lietuvių poetė, vertėja ir dailininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ir augo žinomo Lietuvos miškininko Aleksandro Tenisono šeimoje, tėvas paruošė ją mokslui Telšių gimnazijoje. Sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, ji studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. 1941 m. liepos mėn. 19 d., Telšiuose, jos motina Aldona Tenisonienė Lietuvos Respublikos vardu nuteista mirtimi.[2][3][4] Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 m. su tėvu pasitraukė į Vokietiją ir glaudėsi pabėgelių stovyklose. Ištekėjusi už flamando Georg'o Hellemans'o, 1945 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į Belgiją.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar būdama gimnaziste susidomėjo poezija, jos eilėraščiuose vyravo meilės tema. Jau iš Antverpeno siuntė savo kūrybą į lietuvių išeivių leidinius: „Pradalges“, „Laiškus lietuviams“ ir kt. Skelbė ne tik eilėraščius, bet ir vertimus, literatūrinius straipsnius. Išleido kelias knygas pasirašydama Zenta Tenisonaitė arba Zenta Tenison.
Kartu gyveno tėvas, kuris taip pat bendradarbiavo lietuviškoje emigrantų spaudoje. Jis vertė grožinę literatūrą į lietuvių ir flamandų kalbas, išleido prisiminimų knygą „Žemaitijos girių takais“. Savo ir tėvo kūrybinį palikimą Zenta Tenisonaitė perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui Kaune.
1981 m. Z.Tenisonaitė–Hellemans pradėjo mokytis piešti ir tapyti, sukurtus paveikslus demonstravo ir Lietuvoje.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Brief van Zenta Tenison aan Gerrit Kamphuis 23 KAMP Correspondentie, 1970
- Pavasaris ir aš: eilėraščiai. – London: Nida, 1973
- Šviesos iliuzijos. – London: Nida, 1975 (Viršelį piešė pati autorė)
- Tretieji vainikai: lietuvių poezija išeivijoje 1944–1974. (Išspausdinti ir keli Zentos Tenisonaitės eilėraščiai) – Chicago (Ill.): Dialogas, 1975
- Vieniši vėjo vaikai. – London: Nida, 1979
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Een steen heeft geen hart. – Brugge: Orion-Desclée de Brouwer, 1971 (Lietuvių poetų antologija)
- XX-jo amžiaus Nederlandų poezijos rinktinė. – London: Nida, 1973
- Felix Timmermans. Adagio (Eilėraščiai). (Mecenatas – Ministerie van Nederlandse Cultuur, parėmė Lietuvos miškininkų draugija išeivijoje.) – Brussel: 1980
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ In memoriam
- ↑ https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/LCVA-fR-1441-a2-b1-l9-MinaAbelovieneMirtiesBausme.jpg
- ↑ https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/11/19580726-komunizmoausra-l2-3-karolaukoteismas.jpg
- ↑ Stasė Niūniavaitė. Jaunystė su žemaičių rašytojų sambūrio ąžuolais[neveikianti nuoroda]
