X pasaulio regbio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
X pasaulio regbio čempionatas
X pasaulio regbio čempionato emblema
X pasaulio regbio čempionato emblema
Šeimininkai Prancūzija Prancūzija
Data 2023 m. rugsėjo 8spalio 28 d.
(51 diena)
Dalyvių 20
Sužaista rungtynių 48
Žiūrovų 2 437 208 (50 775 per rungtynes)
Čempionai Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika
Rezultatyviausias Anglija Owen Farrell (75)
Daugiausia žeminimų Naujoji Zelandija Will Jordan (8)
Surinkta taškų 2610 (54,4 per rungtynes)
Atlikta žeminimų 325 (6,8 per rungtynes)
2019 2027

X pasaulio regbio čempionatas – tarptautinis stipriausių pasaulio regbio rinktinių turnyras, vykęs 2023 m. Prancūzijoje nuo rugsėjo 8 iki spalio 28 d. Turnyras rengtas devyniuose šalies stadionuose; atidarymo ir finalinės varžybų rungtynės vyko Prancūzijos stadione Paryžiaus priemiestyje Sen Deni.[1]

Iš pradžių buvo numatyta, kad turnyras, kaip įprasta, tęsis 6 savaites, tačiau 2021 m. vasario 23 d. Pasaulio regbis nusprendė pailginti turnyrą viena savaite, kad žaidėjai turėtų daugiau laiko (papildomą dieną) pailsėti po rungtynių. Prancūzijoje turnyras vyko trečią kartą, prieš tai Prancūzija rengė 2007 m. turnyrą, o kartu su kitomis šalimis – 1991 m. turnyrą.[2] Pasaulio čempionate debiutavo Čilės rinktinė,[1] o Portugalijos komanda dalyvavo turnyre antrą kartą, po 16 metų pertraukos.

Pasaulio čempionės titulą ketvirtą kartą ir antrą kartą iš eilės iškovojo Pietų Afrikos rinktinė, finale nugalėjusi Naująją Zelandiją rezultatu 12–11. Kovoje dėl trečios vietos Anglija nugalėjo Argentiną.

Vietos parinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Pasaulio regbio nustatyto laiko – 2015 m. birželio, šešios nacionalinės regbio federacijos patvirtino savo norą rengti 2023 m. turnyrą. Italijos, Argentinos ir JAV federacijos vėliau šio tikslo atsisakė, ir iki 2017 m. birželio oficialias paraiškas pateikė tik trys šalys: Prancūzija, Pietų Afrika ir Airija. 2017 m. lapkričio 15 d. vykusio balsavimo metu teisė rengti turnyrą suteikta Prancūzijai.[3]

Stadionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. kovo 17 d. čempionato organizatoriai paskelbė 12 miestų, kuriuose vyks čempionato rungtynės, sąrašą.[4] Vėliau iš sąrašo išbrauktas Paryžius, Monpeljė ir Lansas.

Sen Deni
(Paryžius)
Marselis Desin Šarpjė
(Lionas)
Vilnev d'Askas
(Lilis)
Stade de France Stade Vélodrome Parc Olympique Lyonnais Stade Pierre-Mauroy
Talpa: 80 698 Talpa: 67 394 Talpa: 59 186 Talpa: 50 186
Bordo
Nouveau Stade de Bordeaux
Talpa: 42 115
Sent Etjenas Nica Nantas Tulūza
Stade Geoffroy-Guichard Allianz Riviera Stade de la Beaujoire Stadium Municipal
Talpa: 41 965 Talpa: 35 624 Talpa: 35 322 Talpa: 33 150

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

     Patekusios komandos       Nepatekusios komandos
     Atsisakiusios dalyvauti ir diskvalifikuotos šalys
     Atrankoje nedalyvavusios ar Pasaulio regbiui nepriklausančios šalys

12 iš 20 rinktinių, tarp jų ir čempionato šeimininkė Prancūzija, į čempionatą pateko be atrankos varžybų. Jos 2019 m. vykusio IX pasaulio regbio čempionato grupių varžybose pateko į geriausiųjų trejetukus. Likusios 8 rinktinės iškovojo kelialapius regioniniuose atrankos turnyruose ir tarpkontinentinėse atkrintamosiose rungtynėse.

Ispanijos rinktinė Europos atrankos turnyre užėmusi antrą vietą, iškovojo teisę žaisti čempionate, tačiau po Rumunijos protesto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Ispanijos rinktinei atstovavo žaidėjas su suklastotu pasu. Dėl to Ispanijai atimta 10 taškų, ir antra vieta atiteko Rumunijai, trečia – Portugalijai, kuri iškovojo teisę žaisti „paskutinės vilties” (repechage) turnyre dėl papildomo kelialapio.[5]

2022 m. lapkričio 18 d. Portugalija laimėjo atrankinį turnyrą ir paskutinė iš 20 rinktinių kvalifikavosi pasaulio čempionatui. Pirmą kartą čempionatų istorijoje į finalinį turnyrą nepateko Kanada, o Pietų Amerikos žemynui pirmą kartą atstovavo trys rinktinės. Kadangi į turnyrą nepateko ir JAV rinktinė, pasaulio čempionate nedalyvavo nei viena komanda iš Šiaurės Amerikos.

Čempionato dalyviai:

Regionas Komanda Iškovotas
kelialapis
Dalyvavimas
ankstesniuose
čempionatuose
Aukščiausias pasiekimas Pasaulinis
reitingas¹
Afrika Pietų Afrika Automatiškai 7 Čempionai (1995, 2007, 2019) 2
Namibija Afrika 1 6 Grupių etapas (1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 21
Azija Japonija Automatiškai 9 Ketvirtfinalis (2019) 14
Europa Prancūzija Šeimininkai 9 Antra vieta (1987, 1999, 2011) 3
Anglija Automatiškai 9 Čempionai (2003) 8
Airija Automatiškai 9 Ketvirtfinalis (1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2015, 2019) 1
Italija Automatiškai 9 Grupių etapas (1987, 1991, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 13
Škotija Automatiškai 9 Ketvirta vieta (1991) 5
Velsas Automatiškai 9 Trečia vieta (1987) 10
Gruzija Europa 1 5 Grupių etapas (2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 11
Rumunija Europa 2 8 Grupių etapas (1987, 1991, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015) 19
Portugalija Paskutinės vilties turnyras 1 Grupių etapas (2007) 16
Okeanija Australija Automatiškai 9 Čempionai (1991, 1999) 9
Fidžis Automatiškai 8 Ketvirtfinalis (1987, 2007) 7
Naujoji Zelandija Automatiškai 9 Čempionai (1987, 2011, 2015) 4
Samoa Okeanija 1 8 Ketvirtfinalis (1991, 1995) 12
Tonga Azija/Okeanija 1 8 Grupių etapas (1987, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 15
Pietų Amerika Argentina Automatiškai 9 Trečia vieta (2007) 6
Urugvajus Amerika 1 4 Grupių etapas (1999, 2003, 2015, 2019) 17
Čilė Amerika 2 0 Debiutas 22

¹2023 metų rugsėjo 4 d.[6]

Burtų traukimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Burtų traukimo ceremonija įvyko 2020 metų gruodžio 14 d. Paryžiuje.[7] Komandos buvo paskirstytos į krepšelius pagal tą pačią sistemą, kaip ir ankstesniuose turnyruose: į 3 pirmuosius krepšelius pateko 12 pajėgiausių praeito čempionato rinktinių, automatiškai iškovojusių teisę dalyvauti 2023 m. čempionate: 1 krepšelyje – 4 geriausios rinktinės pagal naujausią reitingą, 2 krepšelyje – sekančios 4 geriausios rinktinės pagal reitingą, 3 krepšelyje – sekančios 4 rinktinės pagal reitingą. Likusios 8 rinktinės buvo paskirstytos į 4 ir 5 krepšelį pagal tokią tvarką: 4 krepšelyje – regioninių kvalifikacijos turnyrų nugalėtojai: Okeanijos, Europos, Amerikos ir Azijos/Okeanijos, 5 krepšelyje – Afrikos kvalifikacijos turnyro nugalėtoja, antrą vietą Europos ir Amerikos kvalifikacijos turnyruose užėmusios rinktinės, „paskutinės vilties“ turnyro nugalėtoja.

Į krepšelius suskirstytos rinktinės (pagal pasaulinį reitingą 2020 m. sausio 1 d.):[8]

1 krepšelis 2 krepšelis 3 krepšelis 4 krepšelis 5 krepšelis

Teisėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio regbis paskelbė 12 teisėjų, 7 teisėjų padėjėjus ir 7 vaizdo peržiūrų teisėjus 48 čempionato rungtynėms:[9]

Teisėjai
  • Gruzija Nika Amashukeli (Gruzija)
  • Anglija Wayne Barnes (Anglija)
  • Australija Nic Berry (Australija)
  • Airija Andrew Brace (Airija)
  • Anglija Matthew Carley (Anglija)
  • Anglija Karl Dickson (Anglija)
  • Australija Angus Gardner (Australija)
  • Naujoji Zelandija Ben O'Keeffe (Naujoji Zelandija)
  • Anglija Luke Pearce (Anglija)
  • Pietų Afrikos Respublika Jaco Peyper (Pietų Afrika)
  • Prancūzija Mathieu Raynal (Prancūzija)
  • Naujoji Zelandija Paul Williams (Naujoji Zelandija)

Teisėjų padėjėjai
  • Airija Chris Busby (Airija)
  • Prancūzija Pierre Brousset (Prancūzija)
  • Naujoji Zelandija James Doleman (Naujoji Zelandija)
  • Velsas Craig Evans (Velsas)
  • Italija Andrea Piardi (Italija)
  • Anglija Christophe Ridley (Anglija)
  • Australija Jordan Way (Australija)

Vaizdo peržiūrų teisėjai
  • Australija Brett Cronan (Australija)
  • Anglija Tom Foley (Anglija)
  • Pietų Afrikos Respublika Marius Jonker (Pietų Afrika)
  • Airija Brian MacNeice (Airija)
  • Airija Joy Neville (Airija)
  • Naujoji Zelandija Brendon Pickerill (Naujoji Zelandija)
  • Velsas Ben Whitehouse (Velsas)

Grupių etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame arba grupių etape dalyvavo visos 20 rinktinių, padalintų į 4 grupes po 5 komandas. Kiekvienoje grupėje vyko po 10 rungtynių, kuriose tarpusavyje žaidė visos grupės rinktinės. Už pergalę buvo skiriami 4 taškai, už lygiąsias – po 2, už pralaimėjimą – 0. Komanda, atlikusi rungtynėse 4 ar daugiau žeminimų, gaudavo papildomą tašką. Papildomas taškas priklausė ir už mažesnį nei 8 taškai pralaimėjimą.

Dvi pirmąsias vietas grupėje iškovojusios rinktinės pateko į ketvirtfinalį, o 3 pirmąsias vietas užėmusios – iškovojo teisę dalyvauti 2027 m. čempionate. Vienodą taškų skaičių surinkusioms rinktinėms vertinti buvo nustatyti tokie kriterijai:

  1. Tarpusavio rungtynių rezultatas;
  2. Bendras pelnytų ir praleistų taškų skirtumas;
  3. Bendras pelnytų ir praleistų žeminimų skirtumas;
  4. Bendras pelnytų taškų skaičius;
  5. Bendras pelnytų žeminimų skaičius;
  6. Oficialus pasaulinis regbio reitingas.

Jei vienodą taškų skaičių surinktų 3 komandos, iš pradžių pagal šiuos kriterijus būtų nustatyta aukščiausią vietą užėmusi komanda. Paskui, antrai vietai nustatyti, dvi likusios komandos būtų vertinamos iš naujo, pradedant pirmuoju kriterijumi.

Turnyro tvarkaraštis pagal Pasaulio Regbio duomenis:[10]

Spalvų reikšmės turnyrinėse lentelėse
Pateko į atkrintamąsias varžybas ir XI pasaulio regbio čempionatą
Iškrito, bet pateko į XI pasaulio regbio čempionatą

A grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
Prancūzija Prancūzija 4 4 0 0 210 32 178 2 0 18
Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija 4 3 0 1 253 47 206 3 0 15
Italija Italija 4 2 0 2 114 181 -67 2 0 10
Urugvajus Urugvajus 4 1 0 3 65 164 -99 1 0 5
Namibija Namibija 4 0 0 4 37 255 -218 0 0 0
2023 m. rugsėjo 8 Prancūzija Prancūzija 27–13 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 9 Italija Italija 52–8 Namibija Namibija Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 14 Prancūzija Prancūzija 27–12 Urugvajus Urugvajus Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. rugsėjo 15 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija 71–3 Namibija Namibija Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 20 Italija Italija 38–17 Urugvajus Urugvajus Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 21 Prancūzija Prancūzija 96–0 Namibija Namibija Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 27 Urugvajus Urugvajus 36–26 Namibija Namibija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. rugsėjo 29 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija 96–17 Italija Italija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. spalio 5 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija 73–0 Urugvajus Urugvajus Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. spalio 6 Prancūzija Prancūzija 60–7 Italija Italija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė

B grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
Airija Airija 4 4 0 0 190 46 144 3 0 19
Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika 4 3 0 1 151 34 117 2 1 15
Škotija Škotija 4 2 0 2 146 71 75 2 0 10
Tonga Tonga 4 1 0 3 96 177 -81 1 0 5
Rumunija Rumunija 4 0 0 4 32 287 -255 0 0 0
2023 m. rugsėjo 9 Airija Airija 82–8 Rumunija Rumunija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 10 Pietų Afrika Pietų Afrikos Respublika 18–3 Škotija Škotija Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 16 Airija Airija 59–16 Tonga Tonga Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. rugsėjo 17 Pietų Afrika Pietų Afrikos Respublika 76–0 Rumunija Rumunija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 23 Pietų Afrika Pietų Afrikos Respublika 8–13 Airija Airija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 24 Škotija Škotija 45–17 Tonga Tonga Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 30 Škotija Škotija 84–0 Rumunija Rumunija Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. spalio 1 Pietų Afrika Pietų Afrikos Respublika 49–18 Tonga Tonga Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. spalio 7 Airija Airija 36–14 Škotija Škotija Stade de France, Sen Deni
2023 m. spalio 8 Tonga Tonga 45–24 Rumunija Rumunija Stade Pierre-Mauroy, Lilis

C grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
Velsas Velsas 4 4 0 0 143 59 84 3 0 19
Fidžis Fidžis 4 2 0 2 88 83 5 1 2 11
Australija Australija 4 2 0 2 90 91 -1 2 1 11
Portugalija Portugalija 4 1 1 2 64 103 -39 0 0 6
Gruzija Gruzija 4 0 1 3 64 113 -49 0 1 3
2023 m. rugsėjo 9 Australija Australija 35–15 Gruzija Gruzija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 10 Velsas Velsas 32–26 Fidžis Fidžis Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 16 Velsas Velsas 28–8 Portugalija Portugalija Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 17 Australija Australija 15–22 Fidžis Fidžis Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 23 Gruzija Gruzija 18–18 Portugalija Portugalija Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 24 Velsas Velsas 40–6 Australija Australija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. rugsėjo 30 Fidžis Fidžis 17–12 Gruzija Gruzija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. spalio 1 Australija Australija 34–14 Portugalija Portugalija Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. spalio 7 Velsas Velsas 43–19 Gruzija Gruzija Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. spalio 8 Fidžis Fidžis 23–24 Portugalija Portugalija Stadium Municipal, Tulūza

D grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
Anglija Anglija 4 4 0 0 150 39 111 2 0 18
Argentina Argentina 4 3 0 1 127 69 58 2 0 14
Japonija Japonija 4 2 0 2 109 107 2 1 0 9
Samoa Samoa 4 1 0 3 92 75 17 1 2 7
Čilė Čilė 4 0 0 4 27 215 -188 0 0 0
2023 m. rugsėjo 9 Anglija Anglija 27–10 Argentina Argentina Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 10 Japonija Japonija 42–12 Čilė Čilė Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 16 Samoa Samoa 43–10 Čilė Čilė Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 17 Anglija Anglija 34–12 Japonija Japonija Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 22 Argentina Argentina 19–10 Samoa Samoa Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 23 Anglija Anglija 71–0 Čilė Čilė Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. rugsėjo 28 Japonija Japonija 28–22 Samoa Samoa Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 30 Argentina Argentina 59–5 Čilė Čilė Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. spalio 7 Anglija Anglija 18–17 Samoa Samoa Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. spalio 8 Japonija Japonija 27–39 Argentina Argentina Stade de la Beaujoire, Nantas

Atkrintamosios varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkrintamųjų varžybų rungtynės negali baigtis lygiosiomis. Jei rungtynių rezultatas lygus, žaidžiamas 20 minučių pratęsimas (2 kėlinukai po 10 min.). Jei po pratęsimo rezultatas vėl lygus, žaidžiamas antras (iki 10 min.) pratęsimas iki pirmų pelnytų taškų. Jei per 10 minučių nei vienai komandai pelnyti taškų nepavyksta, rungtynių nugalėtoją išaiškina baudos smūgiais nuo 22 m linijos vidurio.[11]

Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                   
Spalio 14 – Marselis        
 Velsas Velsas  17
Spalio 20 – Sen Deni
 Argentina Argentina  29  
 Argentina Argentina  6
Spalio 14 – Sen Deni
   Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija  44  
 Airija Airija  24
Spalio 28 – Sen Deni
 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija  28  
 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija  11
Spalio 15 – Marselis
   Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika  12
 Anglija Anglija  30
Spalio 21 – Sen Deni
 Fidžis Fidžis  24  
 Anglija Anglija  15 Dėl 3 vietos
Spalio 15 – Sen Deni
   Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika  16  
 Prancūzija Prancūzija  28  Argentina Argentina  23
 Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika  29    Anglija Anglija  26
Spalio 27– Sen Deni


Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia žeminimų atliko: Naujoji Zelandija Will Jordan – 8 (pakartojo čempionatų rekordą), Prancūzija Damian Penaud – 6, Airija Byndee Aki, Anglija Henry Arundell, Naujoji Zelandija Leicester Fainga'anuku, Naujoji Zelandija Damian McKenzie, Velsas Louis Rees-Zammit ir Škotija Darsy Graham – po 5.

Daugiausia taškų pelnė: Anglija Owen Farrell – 75, Prancūzija Thomas Ramos – 74, Argentina Emiliano Boffelli – 67.

Daugiausia realizacijų pataikė: Prancūzija Thomas Ramos – 21, Naujoji Zelandija Richie Mo'unga – 18, Airija Johnny Sexton – 17.

Daugiausia taškų per rungtynes: Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija 96–17 Italija Italija.

Pergalė didžiausiu skirtumu: Prancūzija Prancūzija 96–0 Namibija Namibija.

Turnyro metu parodytos 8 raudonos ir 32 geltonos kortelės.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Rugby World Cup Fixtures 2023, Rugby World. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  2. Rugby World Cup Hosts, Topend Sports. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  3. Tom Hamilton, 2023 Rugby World Cup: France's winning bid built on financial clout, ESPN, 2017-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  4. #France2023 : Douze villes hôtes retenues, Fédération Française de Rugby, 2017-03-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  5. Independent Judicial Committee Decision: Rugby World Cup 2023 European Qualifying, Rugby World Cup, 2022-04-28. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  6. Men's full rankings, World Rugby. Nuoroda tikrinta 2023-09-09.
  7. In 2023 Rugby World Cup, hosts France draw three-time winners All Blacks, France 24, 2020-12-14. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
  8. Stage set for Rugby World Cup 2023 Draw, Rugby World Cup News, 2020-10-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  9. Everyone’s team – World Rugby announces Emirates match official team selected for Rugby World Cup 2023 in France, World Rugby, 2023-05-10. Nuoroda tikrinta 2023-09-10.
  10. Rugby World Cup Fixtures 2023, Rugby World. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  11. What happens if a knockout match ends in a draw?, Rugby World Cup News, 2019-10-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  12. Tournament Stats, Rugby World Cup 2023. Nuoroda tikrinta 2023-10-29.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Pasaulio regbio čempionatai

Australija-Naujoji Zelandija, 1987 m. | Airija-Anglija-Prancūzija-Škotija-Velsas, 1991 m. | Pietų Afrikos Respublika, 1995 m. | Velsas, 1999 m. | Australija, 2003 m. | Prancūzija, 2007 m. | Naujoji Zelandija, 2011 m. | Anglija, 2015 m. | Japonija, 2019 m. | Prancūzija, 2023 m. | Australija, 2027 m. | JAV, 2031 m.