Wolf Singer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Volfas Singeris
vok. Wolf Singer
Wolf Singer.JPG
Gimė: 1943 m. kovo 9 d. (76 metai)
Miunchene
Veikla: fiziologas, vienas žymiausių smegenų veiklos tyrinėtojų Vokietijoje.

Volfas Singeris (vok. Wolf Singer, * 1943 kovo 9 Miunchene) – fiziologas, vienas žymiausių smegenų veiklos tyrinėtojų Vokietijoje.

Mokslinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Volfas Singeris nuo 1962 studijavo mediciną Miuncheno Ludviko Maksimilijano universitete, 1965/66 2 semestrus Paryžiuje. Nuo (1965 buvo Vokiečių tautos fondo) stipendiatas. Stažuočių bei podiplominių neurofiziologijos studijų metu 1971 tobulinosi Anglijoje (University of Sussex).

1975 Miuncheno technikos universiteto Medicinos fakultete apgynė habilitaciją iš fiziologijos srities.

1981 Singeris tapo Makso Planko asociacijos nariu bei buvo paskirtas Makso Planko instituto smegenų veiklos tyrimų Neurofiziologijos departamento direktoriumi Frankfurte. Čia jis 2004 m. įsteigė FIAS mokslinių tyrimų institutą (Frankfurt Institute for Advanced Studies, FIAS).

Singer šiuo metu yra Džordano Bruno fondo patariamosios kolegijos narys.

Laisvė ir kaltė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singeris kaip ir jo kolega iš Brėmeno Gerhardas Rotas savo rašinių ir interviu dėka nuolat patenka į žiniasklaidos ir visuomenės diskusijų akiratį. Singerio komentarai ir nuomonės dėl neuromokslų tyrimų bei jų pasaulėžiūrinių rezultatų dažnai filosofų bei teologų yra laikomos intelektualinėmis provokacijomis.

Singeris suformulavo naują požiūrį dėl valios laisvės. Singeris atmeta laisvos valios koncepciją. 2004 įtakingame Vokietijos dienraštyje Frankfurter Allgemeine jis publikavo straipsnį (Neuronų) jungtys apsprendžia (mūsų veiklą): turime liautis kalbėję apie laisvę (Verschaltungen legen uns fest: Wir sollten aufhören von Freiheit zu reden).

Singeris argumentuoja, kad empiriniai tyrimai rodo, kad kiekvienas valios aktas ir veiksmas yra determinuojamas (sąlygojamas) neuronų veiklos, eliminuojančios laisvę. Laisvės koncepcijos šalininkas Peteris Bieri valios laisvės sąvoka tik esant tam tikroms sąlygoms priešingai nei determinizmo atveju, ir šios sąlygoms nebūtinai turi būti paklūstama. Singeris teigia, kad populiari ir pripažinta laisvos valios koncenpcija yra šiuo metu vyraujanti, ir prieštarauja determinizmo teorijai.

Pasak Singerio, valios laisvės nebuvimas turi sąlygoti esamų kaltės ir bausmės institutų peržiūrą (revidavimą). Tam tikra prasme asmuo negali būti laikomas atsakingu už savo elgesį. Nusikaltimų kaltininkų atveju yra atliekamos veikos, kadangi kiekvienas asmuo paveldi tam tikrą nervų sistemos tipą (neuroninę architektūrą), kuri žmogaus ontogenezės metu pasireiškia tam tikrais būdais bei formomis. Todėl asmuo nėra atsakingas už savo veiksmus, kadangi jis to pats veikos darymo metu nekontroliuoja. Asmuo daro ne tai, ką nori, bet ką jis daro, tai jam atrodo, kad jis to nori.

Remiantis tokiomis tyrimų išvadomis, nereikėtų panaikinti justicijos, teisėsaugos sistemą ir netaikyti jokių bausmių. Pasak Singerio, bausmes ir jų skyrimą reikia pagrįsti vardan kitų žmonių ir jų interesų apsaugos, o ne kaltės ir atsakomybės principais.

Tyrimų sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MPI Neuroziologijos departamento tyrimų kryptys yra procesai nervų ląstelėse, tiriant kognityvinius gebėjimus bei pasiekimus vizualinio suvokimo, atsiminimo, dėmesio ir mąstymo srityse. Taip pat tiriama ambliopija (matymo sutrikimas).

Singeris viešuomenėje atstovauja plačiai kritikuojamą natūralistinę neurofiziologinių duomenų aiškinimo sampratai, pateikdamas tai kaip smegenų veiklos tyrimų rezultatus ir pagrįsdamas naujausiais tyrimais.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Volfas Singeris yra šių apdovanojimų laureatas:

Garbės daktaro regalijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oldenburgo Karlo fon Ossietzky universiteto La Medaille de la Ville de Paris.

Be to jis yra Prancūzijos Garbės legiono kavalierius (Chevalier de la Legion d'Honneur).

1992 Singeris buvo paskirtas Popiežiškosios mokslų akademijos Romoje nariu iki gyvos galvos (s.).

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2002 Der Beobachter im Gehirn. Essays zur Hirnforschung. Frankfurt: Suhrkamp (stw 1571) ISBN 3-518-29196-3
  • 2002 Ein Frontalangriff auf unsere Menschenwürde. Interview. Gehirn&Geist 4/2002 S. 32-35; ern. in: Angriff auf das Menschenbild. Hirnforscher suchen neue Antworten auf alte philosophische Fragen. Gehirn&Geist Dossier 1/2003, S. 68-71
  • 2003 Ein neues Menschenbild? Gespräche über Hirnforschung. Frankfurt: Suhrkamp 2003 (stw 1596) ISBN 3-518-29171-8
  • 2004 Keiner kann anders als er ist. Verschaltungen legen uns fest. Wir sollten aufhören von Freiheit zu reden. FAZ Nr. vom 8. Januar 2004 S. 33; gekürzte Fassung der Arbeit: Selbsterfahrung und neurobiologische Fremdbeschreibung. DZPhil 52, 2, 2004: 235–255, die m. d. T. Verschaltungen legen uns fest. Wir sollten aufhören, von Freiheit zu sprechen. ern. abgedruckt wurde in: Geyer, Chr. (Hrsg.): Hirnforschung und Willensfreiheit. Zur Deutung der neuesten Experimente. Frankfurt a. M.: Suhrkamp 2004 (es 2387) S. 30-65

Nuorodos (vok.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]