Wilhelm Franz Epha

Vilhelmas Francas Efa

Įtvirtinta priekinė kopa Kuršių nerijoje, Elčė (iki 1900 m.)

V. Efo antkapinis paminklas Rasytės miško kapinėse (foto 2013 m.)

Vilhelmas Francas Efa (vok. Wilhelm Franz Epha, 1828 m. lapkričio 8 d. Geldapė (Rytų Prūsija) – 1904 m. rugsėjo 16 d. Rasytė) – vokiečių mokslininkas ir inžinierius, Kuršių nerijos sutvirtinimo ir apželdinimo mišku projekto autorius.

Biografija

Protėviai XVIII a. iš Žemutinio Elzaso emigravo į Rytų Prūsiją. Miškininkystės mokslus įgijo Nasavos urėdijoje (Romintos giria). 1846 m. įstojo į Rytų Prūsijos jėgerių batalioną Nr. 1 Braunsberge. 1857 m. įsidarbino Mėmelio (Klaipėdos) pirklių tarnyboje miško apsaugos pareigūnu.

Slenkančios kopos nerijoje kėlė grėsmę ne tik vietos gyvenvietėms, bet ir marių žvejybai, pašto keliui, Prūsijos karūna nutarė jas sutvirtinti. 1870 m. karališkajam kopų inspektoriui Vilhelmui Efai buvo pavesta vadovauti kopų stabilizavimo darbams. Nuspręsta kopas apželdinti mišku. Vėjuotuose šlaituose pasodintos kablelinės pušys^{[paaiškinti]}, kurios pasiteisino Danijoje. Apsaugotose vietose taip pat buvo sodinamos paprastosios pušys. Šis procesas leido augalams per trumpą laiką įsišaknyti ir įsitvirtinti kopose.

1877–1882 m., vadovaujant V. Efai, apželdintos kopos prie Rasytės, 1875–1885 m. – Urbo Kalno ir Angiu kalno kopos į vakarus nuo Nidos, kurių aukštis siekė iki 50 metrų. 1897 m. apželdintos priešakinės kopos prie Preilos ir Pervalkos, o nuo 1897 m. – prie Pilkopos. Iš dėkingumo, beveik palaidoti Pilkopos gyventojai, 1891 m. 61 m aukščio kopos viršūnę pavadino Efo vardu.

Duktė Helena (mirė 1925 m.), kuri dėl savo atsidavimo briedžių apsaugai ir briedžių jauniklių auginimui buvo vadinama Rytų Prūsijos briedžių motina. Buvo ištekėjusi už taksidermisto Alberto Mešlerio (1864–1945 m.), dirbusio Rasytės ornitologinėje stotyje.