Waclaw Szukiewicz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Waclaw Szukiewicz
Gimė: 1896 m. rugsėjo 5 d.
Alytus, Rusijos imperija
Mirė: 1992 m. (~106 metai)
Fort Loderdeilas, JAV
Veikla: Chemikas, inžinierius.

Vaclav Šukievič (Šuškievič) (lenk. Wacław Szukiewicz, angl. Waclaw Szukiewicz) (1896 m. rugsėjo 5 d. Alytuje, Rusijos imperija – 1992 m. Fort Loderdeile, JAV) – Lenkijos ir JAV chemikas, inžinierius. Vienas iš katalizatorinio sintetinio kaučiuko gaminimo iš etanolio produkcijos metodo bendraautorių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1896 m. rugsėjo 5 d. Alytuje. Baigęs gimnaziją Vilniuje išvyko mokytis į Sankt Peterburgo jūrų kadetų mokyklą. Vėliau mokėsi Odesos karininkų mokykloje, kurią baigęs 19141917 m. liko tarnauti Odesoje. 1917 m. Rusijoje į valdžią atėjus bolševikams pasitraukė į Lydą, kur dalyvavo kovose prieš bolševikų atakas. 1921 m. gavo kapitono laipsnį, tais pačiais metais, baigęs karinę tarnybą pradėjo studijuoti chemiją Varšuvos Politechnikos universitete. 1925 m. baigęs mokslus tapo inžinieriumi ir dvejiems metams išvyko dirbti į Paryžių, kur atlikinėjo įvairius mokslinius tyrimus medicininės chemijos srityje.

1927 m. grįžęs į Lenkiją toliau tęsė įvairius mokslinius tyrimus. 1929 m. pradėjo vykdyti mokslinius tyrimus susijusius su kaučiuko gamyba. 1933 m. pradėjo dirbti naujai atidarytame sintetinio kaučiuko tyrimų institute. 1936 m. Dembicoje įkūrė sintetinio kaučiuko gamyklą, kurioje 1937 m. kartu su bendradarbiais išrado katalizatorinio sintetinio kaučiuko gaminimo iš etanolio produkcijos metodą pavadintą KER. 1939 m. rugsėjo 8 d. vokiečiai subombardavo kaučiuko gamyklą. 1939 m. rugsėjo 19 d. Šukevičius pasitraukė į Rumuniją, iš kur nuvyko į Paryžių. 1940 m. vokiečiams užpuolus Prancūziją, pasitarukė į Portugaliją, o iš ten į Braziliją. 1941 m. iš Brazilijos persikėlė gyventi į JAV, kur ir toliau dirbo mokslinį darbą tiriant sintetinio kaučiuko gamybą. Mirė 1992 m. Fort Loderdeile.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]