Władysław Gubrynowicz
| Vladislovas Gubrinovičius lenk. Władysław Gubrynowicz | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Vladislovas Gubrinovičius | |
| Gimė | 1836 m. lapkričio 6 d. Noviosiolkai, Pakarpatės vaivadija, Lenkijos Karalystė |
| Mirė | 1914 m. rugpjūčio 27 d. (77 metai) Lvovas |
| Palaidotas (-a) | Lyčiakovo kapinės |
| Tėvas | Juzefas Gubrinovičius |
| Motina | Tekla Legieżyńska |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Dietz |
| Vaikai | Bronislovas Gubrinovičius, Kazimieras Gubrinovičius
lenkų leidėjas, knygyno savininkas, politinis veikėjas |
Vladislovas Gubrinovičius (lenk. Władysław Gubrynowicz, slapyvardis „Władysław Biały“, 1836 m. lapkričio 6 d. Noviosiolkai, Pakarpatės vaivadija, Lenkijos Karalystė – 1914 m. rugpjūčio 27 d. Lvovas) – lenkų leidėjas, knygyno savininkas, politinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vladislovas Gubrinovičius gimė 1836 m. lakpričio 6 d. Novosiolkuose, Pakarpatės vaivadijoje, Novosiolkų valdytojo Juzefo Gubrinovičiaus ir Teklės Legiežynskos šeimoje. Jo tėvas buvo 1831 m. sukilimo, vėliau ir 1863 m. sukilimo dalyvis.
Gubrinovičius baigė Pranciškaus Juzefo vardo gimnaziją Lvove. Pasirinko knygų leidėjo profesiją. Praktiką atliko Karolio Vaildo leidykloje. Gubrinovičius bendradarbiavo su „Gebethner i Wolff“ leidyklos savininkais. Aktyviai dalyvavo rengiant 1863 m. sukilimą, organizuojant kariuomenę Galicijoje ir Lenkijos karalystėje. Gubrinovičius naudojo slapyvardį „Władysław Biały“. Jis buvo nacionalinės vyriausybės (lenk. Rządu Narodowego) komisaras. V.Gubrinovičius Rusijos valdžios buvo įkalintas Varšuvos kalėjime. Paleistas iš kalėjimo toliau dirbo pogrindyje. Vėliau Lvove jau austrų valdžios buvo areštuotas antrą kartą.[1]
Grįžęs iš Varšuvos, Lvove Vladislovas Gubrinovičius kartu su broliu Liudviku ir Vladislovu Šmidtu įkūrė knygyną, kuris vėliau susijungė su Karolio Vaildo knygynu. 1865–1868 m. V.Gubrinovičius buvo „Gazeta Narodowa“ bendradarbis.[2] 1868 m. pradėjo veikti leidybos namai „Wydawnictwo Gubrynowicz i Schmidt“, kuriuose Vladislovas buvo atsakingas už leidybos reikalus, o V. Šmidtas prižiūrėjo knygyną, pagrindinius sandėlius ir vadovavo administracijai. 1882 m., nusipirkusi Karolio Vaildo knygyną ir biblioteką, ši kompanija buvo viena didžiausių knygynų Galicijoje. 1908 m. Vladislovas Šmidtas perleido savo akcijas V.Gubrinovičiaus sūnui Kazimierui. Nuo 1909 m. sausio 1 d. įmonė veikė kaip ūkinė bendrija pavadinimu „Gubrynowicz and Son“.
Vladislovas Gubrinovičius buvo vienas iš leidybinės veiklos pradininkų Lenkijoje. Jis atstovavo leidėjams, ėjo Lvovo prekybos rūmų viceprezidento pareigas. Buvo ilgametis Lvovo miesto tarybos narys. Jis dalyvavo bankų stebėtojų tarybose ir jose veikė kaip cenzorius. Taip pat V.Gubrinovičius užsiėminėjo ir labdara, pvz. Domso fonde.[3]
Už nuopelnus V.Gubrinovičiui buvo suteiktas imperatoriškojo-karališkojo tarybos nario vardas, 1898 m. jis buvo apdovanotas Pranciškaus Juzefo ordino Riterio kryžiumi.[4]
Vladislovas Gubrinovičius mirė 1914 m. rugpjūčio 27 d. Lvove, palaidotas Lyčiakovo kapinėse.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stanisław Nicieja: Cmentarz Łyczakowski we Lwowie w latach 1786–1986. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1988, s. 314, 337. ISBN 83-04-02817-4.
- ↑ Platon Kostecki. „Gazeta Lwowska”, s. 4, nr 102 z 3 maja 1908.
- ↑ Galicyjska Kasa Oszczędności. „Gazeta Lwowska”, s. 3, nr 244 z 23 października 1901.
- ↑ Odznaczenia jubileuszowe. „Nowa Reforma”, s. 5, nr 277 z 3 grudnia 1898.