Vytautas Ilgūnas
| Vytautas Ilgūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. rugsėjo 7 d. Sankt Peterburgas, Rusija |
| Mirė | 1999 m. kovo 6 d. (86 metai) Kaunas |
| Tėvas | Jonas Ilgūnas |
| Sutuoktinis (-ė) | Salomėja Lokytė |
| Vaikai | Laimutė Venciuvienė, Vilija Boreikienė |
| Veikla | fizikas, pedagogas |
| Partija | 1951 m. SSKP |
| Alma mater | 1938 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Vytautas Ilgūnas (1912 m. rugsėjo 7 d. Sankt Peterburge – 1999 m. kovo 6 d. Kaune) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1929–1938 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1932 m. Lietuvos futbolo čempionas [1], 1940 m. Lietuvos ledo ritulio čempionas, futbolininko Dizmano Ilgūno brolis. 1936 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1938 m. vasario 11-20 d. su Lietuvos ledo ritulio rinktine, kaip puolėjas, debiutavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio čempionate, Čekoslovakijoje, Prahoje, ir įmušė vienintelį ir lemiamą įvartį pačiame pirmajame susitikime su Rumunijos ledo ritulio rinktine (1:0). 1939 m. karo aviacijos Meteorologijos tarnybos Sinoptinio skyriaus vedėjas.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas Raudonosios armijos 29 ŠTK atskirosios aviaeskadrilės meteorologijos stoties viršininku. 1941–1943 m. Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojas. 1943–1944 m. „Vilko“ fabriko cecho vedėjas. 1944 m. mobilizuotas į sovietų armiją, nusiųstas į NKVD filtracijos stovyklą Podolske. Iki 1946 m. tarnavo Raudonojoje armijoje.
1944–1950 m. Kauno universiteto (iki 1946 m. VDU) dėstytojas. 1950–1992 m. dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. KTU); 1961–1965 m. Teorinės mechanikos katedros [2], 1965–1971 m. Fizikos katedros vedėjas [3]; 1976 m. profesorius. 1974 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras. 1968–1985 m. tęstinio mokslo darbų leidinio „Ultragarsas“ vyr. redaktorius.
Tyrimų sritys: ultragarsinių interferometrų teorija, jų optimizavimas, garso greičio skysčiuose matavimo metodai, bendrieji statistiniai ir tiesinės regresijos metodai interferometrijoje. Išvertė fizikos vadovėlių.[4][5] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ultragarsiniai interferometrai: monografija, su kitais, 1983 m., rusų k.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1969 m. LSSR valstybinė premija, su Kazimieru Baršausku ir Enriku Jaroniu
- 1976 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ilgūnas Vytautas // Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940 m.
- ↑ http://mmf.ktu.lt/LT/menu/teorines-mechanikos-katedra Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://ktu.lt/fmf/turinys/fizikos-katedra Archyvuota kopija 2012-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Ilgūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 48
- ↑ Vytautas Ilgūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 771 psl.