Vytautas Gudonis
Vytautas Gudonis (g. 1948 m. liepos 28 d. Šiauliuose) – Lietuvos psichologas, pedagogas, socialinių mokslų (psichologija) habilituotas daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1978 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Defektologijos fakultetą, 1978 m. – Leningrado A. Gerceno pedagoginio universiteto aspirantūrą, 1979 m. apgynė pedagogikos daktaro disertaciją. 1994 m. Maskvos Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute apgynė socialinių mokslų (psichologija) habilituoto daktaro disertaciją. Nuo 1997 m. Rusijos socialinių ir pedagogikos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas.
Nuo 1979 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dab. Šiaulių universitetas) dėstytojas. Nuo 1996 m. profesorius. Skaitė paskaitas Kauno medicinos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete, Jaroslavlio, Machačkalos, Abakano, Tartu, Jelabugos, Naberežnyje Čelnų, Almetjevsko aukštosiose mokyklose. 1979–1996 m. dirbo Suaugusiųjų aklųjų mokykloje, 1996–2018 m. P. Avižonio regos centro (abu Šiauliuose) psichologas. Stažavo 1992 m. Mančesterio universitete (Didžioji Britanija), 1993 m. Grenoblio mokytojų rengimo (Prancūzija), 1994 m. Londono Karališkajame nacionaliniame aklųjų institute, 1999 m. Kvebeko neįgaliųjų reabilitacijos centre (Kanada), 2004, 2005, 2010 m. Ukrainos medicinos mokslų akademijos V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos institute, 2013, 2019 m. Vroclavo universitete (Lenkija).
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys – sutrikusios regos asmenų reabilitacija ir integracija į visuomenę, sutrikusios regos vaikų raida, specialiojo ugdymo terminija, kairiarankystės fenomenas, neįgalaus žmogaus paveikslas mene kaip specifinis visuomenės nuostatų į negalią ir neįgaliuosius atspindys.[1] Šių tyrimų rezultatai buvo pristatyti įvairiuose mokslo forumuose:
Tarptautinėje sutrikusios regos asmenų ugdymo tarybos (International Council for Education of People with Visual Impairment, ICEVI) konferencijose: Budapešte (Vengrija, 1996), San Paule (Brazilija, 1997), Sankt – Peterburge, (Rusija, 2010);
Tarptautiniuose psichologų kongresuose: XXVII – Stokholme (Švedija, 2000); XXVIII – Pekine (Kinija, 2004); XXIX - Osle (Norvegija, 2009); XXX - Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika, 2012).
Lietuvos psichologų kongresuose: Vilniuje (2011, 2015), Klaipėdoje (2012), Kaune (2014).
Meno terapijos tarptautinėse konferencijose: Rytų Europos Meno terapijos asociacijos konferencijos Obzore (Bulgarija, 2012, 2013), Lietuvos Meno terapijos asociacijos konferencija Šiauliuose (Lietuva, 2013).
Kitose tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose: Minske (Baltarusija, 1995, 1997, 2003); Rygoje (Latvija, 2011), Panevėžyje, (Lietuva, 2013), Šiauliuose (Lietuva, 2015, 2017, 2018, 2019), Rezeknėje (Latvija, 2013, 2014, 2015, 2016, 2018 publikuota pranešimų medžiaga), Daugpilyje, (Latvija, 2016, 2018), Maskvoje (Rusija, 2020).
Iš autoriaus 837 publikacijų 385 yra skirtos temai „Žmogaus, turinčio regėjimo negalią, paveikslas kultūros pavelde, kaip specifinis visuomenės nuostatų į aklumą ir neregį atspindys”, kas sudaro 46 proc. visų publikuotų darbų.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sutrikusios regos asmenų mokymosi motyvai ir jų ugdymo būdai, monografija,1984 m.
- Lietuvos tiflopedagogikos istorija, 1985 m.
- Pedagoginė ir medicininė korekcija tiflopedagogikoje, su kitais, 1987 m.
- Aklųjų reabilitacija ir integracija, 1990 m.
- Neregys tarp reginčiųjų, 1993 m.
- Sutrikusios regos asmenų integracijos pagrindai, monografija,1996 m. rusų k.
- Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys, 1996 m.
- Sutrikusios regos vaikų korekcinis ugdymas, 1997 m.
- Tiflologijos pagrindai, 1998 m.
- Sutrikusios regos asmenų adaptacijos pagrindai ir perspektyvos, monografija,1999 m., rusų k.
- Neregys visuomenėje: socialiniai kontaktai, 1999 m. rusų k.
- Tiflologijos vardų žodynas, su kitais, 2001 m.
- Tiflologijos vardų žodynas, su kitais, 2001 m. rusų k.
- Anglų-lietuvių kalbų specialiojo ugdymo žodynas, su kitais, 2002 m.
- Ankstyvasis ugdymas: dabartis ir perspektyvos, su kitais, 2003 m.
- Kairiarankystės fenomenas, su bendraautore L. Brazdeikiene, monografija,2005 m.
- Defektologijos žodynas, 2 tomai, 2007 m., rusų k.
- Sutrikusios regos vaikų mokomoji strategija ir fizinis ugdymas, su kitais, 2007 m.
- Paauglių, gyvenančių globos institucijose, adaptyvaus elgesio ugdymas, su bendraautoriais K. Samašonok, A. Juodraičiu, 2008.
- Enciklopedinis tiflologijos žodynas I t. A - J, 2008 m. II t. K - Ž, 2009 m.
- Trumpas fobijų žodynas, 2009 m., rusų k.
- Institucinio ugdymo ir adaptyvaus elgesio dermės modeliavimas, su bendraautoriais K. Samašonok, A. Juodraičiu, monografija, 2010 m.
- Žmonių baimės: 1193 fobijos, 2017 m.
- Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene, monografija, 2020 m.
- Negalia visuomenėje, literatūroje ir vaizduojamajame mene, monografija, 2022 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Gudonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 261 psl.