Vytautas Balsys (1923)
| Vytautas Balsys-Uosis | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. gegužės 20 d.[1] Kluoniškiai, Zapyškio vls. |
| Mirė | 2019 m. kovo 18 d. (95 metai) Kaune |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Zigmas Balsys |
| Motina | Ona Balsienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Vaikai | Rūta |
| Organizacijos | Lietuvos laisvės kovos sąjūdis |
| Pareigos | Tarybos štabo viršininkas |
| Žinomas (-a) už | Partizaninio judėjimo dalyvis |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Balsys (slapyvardis Uosis; 1923 m. gegužės 20 d.[1] Kluoniškiuose, Zapyškio vls., Kauno aps. – 2019 m. kovo 18 d. Kaune) – Lietuvos rezistentas, partizaninio judėjimo dalyvis, atkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, dimisijos majoras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. gavęs šaukimą į Raudonąją Armiją, būdamas 21-erių, susiruošė partizanauti, 1945 m. žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje. 1944–1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse.
1948 m. vasario 4 d. buvo suimtas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948 m. liepos 3 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje“ nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleistas iš Norilsko lagerio ir ištremtas į Kazachijos SSR. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1966 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Iš tremties į Kauną grįžo 1966 m., sukūrė šeimą.
2003 m. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko visų Lietuvos partizanų suvažiavimas, jo metu V. Balsys paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo vadovu.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Zigmas Balsys (1896-1945) žuvo 1945 m. rugpjūčio 28 d. Drapakampio miške, Papiškės–Novos partizanų stovyklavietėje.[2] Motina Ona Balsienė 1948–1960 m. buvo tremtyje Irkutsko ir Karagandos srityse. Brolis Viktoras 1945 m. birželio 13 d. žuvo būdamas 17 m. Balsių namuose Kluoniškiuose [3] per kautynes, kai partizanus apsupo priešas. Brolis Kazimieras mirė 1948 m. dėl kankinimų: mokytojaujant Jurbarke jį iškvietė tardymams, kankinimų metu smarkiai sužeistas, sugebėjęs grįžti po tardymo mirė.
Su žmona medike Irena kartu augino dukrą Rūtą, sūnus neišgyveno.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2000 m.)
- Laisvės premijos laureatas (2018 m., kartu su kitais)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Atminties biuras: V. Balsys (youtube, 55 min.)
- ↑ „Objekto Nr. 33180 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 33185 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Balsys-Uosis (genocid.lt)
- Gyvieji liudininkai. Partizanas Vytautas Balsys-Uosis
- Virtuali paroda Lietuvos laisvės premijos laureatams pagerbti Archyvuota kopija 2019-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Pagerbta graži buvusio Lietuvos partizano Vytauto Balsio–Uosio gyvenimo sukaktis Archyvuota kopija 2019-02-16 iš Wayback Machine projekto.