Votergeito skandalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Votergeito“ viešbučio kompleksas Vašingtone

Votergeito skandalas (angl. Watergate) − JAV XX a. 8-ojo dešimtmečio skandalas. Nuo Votergato biurų komplekso pavadinimą gavęs skandalas galiausiai lėmė JAV prezidento Niksono atsistatydinimą 1974 m. rugpjūčio 9 d. Dėl šio skandalo taip pat buvo apkaltinti ir nuteisti keli Niksono administracijos pareigūnai.

Per šį skandalą paaiškėjo, kad Respublikonų partijos komiteto nurodymu buvo įsibrauta į Demokratų partijos būstinę Vašingtone, „Votergeito“, („Watergate“) viešbutyje, ir mėginama įrengti klausymosi aparatūrą.

Išaiškėjo ir kiti rinkimų įstatymų pažeidimai (papirkimas, melagingi parodymai), dėl kurių buvo kaltinami kai kurie vyriausybės nariai.

Votergeito byla buvo svarstoma Kongrese; paaiškėjant vis naujiems faktams, didėjo JAV visuomenės piktinimasis teisėtvarkos pažeidimais. Vis daugiau faktų rodė, kad su Votergeito skandalu gali būti susijęs ir prezidentas R. Niksonas.

Įsilaužimas[taisyti | redaguoti kodą]

1972 m. birželio 17 d. Fankas Vilsas, Votergeito komplekso apsaugos darbuotojas, pastebėjo lipnią juostelę ant kelių komplekso durų spynų. Jis nuėmė juostą, bet nieko blogo nepamanė. Po valandos jis pastebėjo, kad spynos ir vėl užklijuotos. Apsauginis iškvietė policiją. Nacionalinėje Demokratų komiteto būstinėje pareigūnai areštavo penkis vyrus. Suimtieji buvo Virgilio González, Bernardas Barkeris, Džeimsas W. Makordas, Jaunesnysis, Eugenijus Martinesas ir Frenkas Sturgis. Jie buvo apkaltinti įsilaužimu ir plėšimu. Rugsėjo 15 d. dar dviem vyrams - Hovardui Hantui, Jaunesniajam ir G. Gordonui Lidžiui buvo pareikšti kaltinimai sąmokslu, plėšimu ir neteisėtu telefoninių pokalbių pasiklausymu.

Teismo procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai teisėjas Džonas Sirika pradėjo teismo procesą Votergeito skandalo byloje, tyrėjai jau buvo radę slaptus pinigus, naudotus paremti nusikalstamas veiklas, nukreiptas prieš demokratus. Pinigai ir teisiamieji buvo susieti su Prezidento perrinkimo komitetu, kuriam vadovavo buvęs Jungtinių valstijų teisingumo ministras bei buvęs prezidento R. Niksono partneris teisininkas Džonas Mičelas. Teismo proceso metu E. Hovardas Hantas, vadovavęs įsilaužimui, bei keturi plėšikai pripažino savo kaltę. G. Gordonas Lidis, padėjęs planuojant nusikaltimą, ir Džeimsas Makordas, kitas plėšikas, atsisakė bendradarbiauti su teisėtvarka, buvo apkaltinti įvairiais nusikaltimais ir nuteisti kalėti.

Greitai po teismo proceso, Jungtinių valstijų senatas suformavo specialųjį komitetą, kuris turėjo nagrinėti prezidento rinkimų kampanijos veiklą. Komitetui vadovavo Semas Ervinas. Tuo metu Džeimsas Makordas, mąstydamas apie ilgus metus kalėjime, pakeitė požiūrį ir parašė laišką teisėjui. Laiške jis tvirtino, kad aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai vertė kaltinamuosius pripažinti savo kaltę. Tą vasarį žurnalas "Time" prezidentą R. Niksoną ir jo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Hernį Kisingerį „Metų žmonėmis“ dėl jų diplomatinių pasiekimų bendraujant su Kinija. Po metų „Times“ tą patį apdovanojimą skyrė teisėjui Džordžas Sirika.

Laiko juosta[taisyti | redaguoti kodą]

Gegužės 28, 1972 Žmonės, dirbantys Prezidento perrinkimo komitete (CRP), įsilaužė ir apvogė Demokratų Nacionalinio komiteto būstinę Votergeito biurų komplekse, Vašingtone.

Birželio 17, 1972 Įsilaužėliai grįžo į Votergeitą, kur 2:30 buvo sulaikyti policijos.

Birželio 19, 1972 "Washington post" pranešė, jog vienas iš įsilaužėlių yra Prezidento perrinkimo komiteto saugumo vadovas Džonas Mičelas.

Rugpjūčio 1, 1972 „Washington post“ pranešė, kad į vieno iš plėšikų sąskaitą buvo pervesta 25 tūkst. JAV dolerių. Sąskaita priklausė CRP. Prezidentas Niksonas sakė, kad tas, kuris įvykdė įsilaužimą yra toks kvailys, kokio jis niekada nėra matęs.

Rugpjūčio 30, 1972 Prezidentas R. Niksonas pranešė, jog Baltųjų rūmų patarėjas Džonas Dynas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad niekas iš Baltųjų rūmų į šią istoriją nėra įsivėlęs.

Rugsėjo 15, 1972 Penkiems plėšikams buvo pateikti kaltinimai įsilaužimu į Votergeito kompleksą. Kartu su jais buvo apkaltintas E. Hovardas Hantas ir G. Gordonas Lidis. J. Dynas sakė, kad kaltinamieji anksčiau yra dirbę Baltuosiuose rūmuose, tačiau nebuvo ypatingos svarbos darbuotojai.

Rugsėjo 29, 1972 "The Post" parašė, kad Generalinis Prokuroras John Mitchel nešvariais pinigais remdavo nusikalstamas veiklas, nukreiptas prieš Demokratus.

Spalio 10, 1972 „The Post“ pranešė, kad FTB rado sąsajų tarp įsilaužimo į Votergeito kompleksą ir plataus politinio šnipinėjimo ir sabotažo tinklo.

Sausio 8, 1973 Buvo pradėtas teismo procesas prieš asmenis, įsilaužusius į Votergeito kompleksą.

Sausio 11, 1973 E. Hovardas Hantas prisipažino kaltu ir sakė, kad šiame sąmoksle nėra įsipainioję jokie aukštesni vadovai.

Sausio 15, 1973 Keturi kubiečiai Barkeris, Gonsalesas, Martinesas ir Sturgis prisipažino kaltais.

Sausio 30, 1973 Džeimsui Makordui ir G. Gordonui Lidžui buvo pateiki aštuoni kaltinimai. Jie abu savo kaltės nepripažino.

Kovo 23, 1973 Džeimsas Makordas parašė laišką teisėjui Dž. Sirikai, kuriame prisipažino, kad kaltinamiesiems buvo daromas spaudimas tylėti. Teisme laiškas buvo perskaitytas viešai. Teisiamiesiems buvo skirtos griežtos bausmės – nuo dvidešimties iki keturiasdešimties metų nelaisvės. Buvo tikimasi, kad kaltinamieji ims bendradarbiauti su teisėsauga.

Balandžio 6, 1973 Džonas Dynas pradėjo bedradarbiauti su prokurorais.

Balandžio 22, 1973 R. Niksonas įsakė Dž. Dynui parašyti raportą apie Votergeito įsilaužimą.

Balandžio 30, 1973 Pasirodęs per Nacionalinę televiziją Prezidentas R. Niksonas pranešė, kad atleido iš pareigų Dž. Dyną bei artimiausius patarėjus.

Birželio 3, 1973 Laikraščiai pranešė, jog Dž. Dynas tyrėjams prisipažino, kad su Prezidentu R. Niksonu apie tiesos nuslėpimą yra taręsis mažiausiai 35 kartus.

Birželio 25, 1973 Dž. Dynas teisme liudijo, kad Prezidentas buvo įsitraukęs į šią aferą ir viską apie ją žinojo. Be to, atskleidė, kad Baltuosiuose rūmuose jau ne vienerius metus vyksta nešvarūs politiniai žaidimai.

Kovo 1, 1974 Septyni buvę R. Niksono darbuotojai buvo pripažinti kaltais Votergeito byloje. Prisiekusieji R. Niksoną pripažino šio nusikaltimo bendrininku.

Rugpjūčio 8, 1974 Prezidentas R. Niksonas pranešė tautai, kad kitą dieną jis atsistatydins.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Votergeito skandalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka