Vladas Tarasonis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Vladas Tarasonis | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. balandžio 14 d. Šiaudiniškiai, Kybartų valsčius |
| Mirė | 1977 m. birželio 22 d. (75 metai) Mažeikiai |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Jablonskytė-Tarasonienė |
| Vaikai | Elvyra, Vytautas, Vladas, Zita, Valentinas, Marija |
| Veikla | karininkas, savanoris |
Vladas Tarasonis (1902 m. balandžio 14 d. Šiaudiniškiuose, Kybartų valsčius – 1977 m. birželio 22 d. Mažeikiuose) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, kapitonas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė malūnininko šeimoje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, Kybartų gimnazijoje. 1919 m. kartu su kitais Vilkaviškio apskrities vyrais išėjo savanoriu. Savanorių registracijos biure buvo nukreiptas į Kauno komendantūros artilerijos skyrių. Iš ten tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą.
1920 m. spalio 17 d. paskirtas į 10-ąjį pėstininkų Marijampolės pulką 1-os kulkosvaidžių kuopos jaunesniuoju karininku. Dalyvavo kovos veiksmuose su lenkais, vėliau saugojo sieną Vištyčio-Kalvarijos ruože. 1924 m. pulkas išformuotas, V. Tarasonis perkeltas į Kauną, į 5-ąjį pėstininkų LDK Kęstučio pulką, kulkosvaidžių kuopos vado pavaduotoju, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Čia pasinėrė į kultūrinę veiklą, tapo pulko švenčių organizatoriumi, redagavo pulko laikraštį „Kęstutietis“, parašė pulko istoriją, įkūrė pulko muziejų. Buvo pulko švietimo komisijos, garbės teismo, Karininkų ramovės komiteto narys. 1928 m. suteiktas kapitono laipsnis.
1931 m. spalio 26 d. perkeltas į Vilkaviškį, į 4-ąjį artilerijos pulką. V. Tarasonis ir 4-ajame artilerijos pulke užsiiminėjo visuomenine veikla, vadovavo pulko chorui, dėstė karo mokslus Vilkaviškio gimnazijoje. Buvo Vilkaviškio apskrities šaulių bataliono Alvito šaulių būrio vadas. 1936 m. jo iniciatyva įsteigti Alvito karių kapai, perlaidoti 14 savanorių palaikai.
1934 m. 4-ąjį artilerijos pulką iškėlus iš Vilkaviškio, perėjo dirbti į Vilkaviškio karo komendantūrą naujokų šaukimo ir mobilizacijos skyriaus viršininku. Kęstutiečiai, išlydėdami kapitoną, įteikė jam vardinį pistoletą, fotoaparatą, didelį gipsinį Kęstučio bareljefą. Likus vyriausiu karininku Vilkaviškyje, 1940 m. birželį teko sutikti įžengiančią Raudonąją armiją.
1941 m. birželio 14 d. šeima suimta ir nuvežta į Vilkaviškio geležinkelio stotį, ten V. Tarasonis buvo atskirtas nuo šeimos, liepos 10 d. atgabentas į Krasnojarsko krašto Rešiotų lagerį Nr. 7.
Kęstutiečių dovanos žuvo okupavus Lietuvą. 1940 m. kapitonas ginklą užkasė savo sode, o po 30 metų darbininkai, kasdami tranšėją, atrado ir perdavė saugumiečiams. Fotoaparatą šeima Sibire iškeitė į kibirą bulvių. Gipsinis Kęstučio bareljefas puošė Alvito šaulių namus, jo likimas nežinomas. 1956 m. su šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Mažeikiuose.