Virmantas Puidokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Virmantas Puidokas
Gimė 1961 m. kovo 15 d. (63 metai)
Radviliškis
Sutuoktinis (-ė) Irena
Vaikai Domas, Ieva
Veikla inžinierius statybininkas
Sritis keliai, geležinkeliai, tiltai, statybinės medžiagos
Partija Lietuvos centro sąjunga
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater Vilniaus inžinerinis statybos institutas (1984)

Virmantas Puidokas (1961 m. kovo 15 d. Radviliškyje) – inžinierius statybininkas, verslininkas, daugiausiai nuveikęs transporto objektų statyboje. Gyvena Panevėžyje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Puidokas 1979 m. baigė Radviliškio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1984 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Miestų statybos fakultetą („Automobilių kelių“ specialybė). 1984 m., baigęs institutą, įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją, o dar po penkerių metų (1989 m.) – inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją.[1]

Po studijų pradėjo dirbti Panevėžio 5-ojoje kelių statybos valdyboje meistru, darbų vykdytoju. 1992 m. buvo paskirtas AB „Klovainių skalda“ komercijos direktoriumi. 1998 m. paskirtas AB „Panevėžio keliai“ (dab. AB HISK) generaliniu direktoriumi. V. Puidokui vadovaujant, sukurta viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos įmonių grupių. Kita V. Puidoko vadovaujama įmonė – UAB „Skalduva“, įkurta 1997 m., dirbo Lietuvos ir Latvijos rinkose.[1]

Stambaus kapitalo įmonei su daugeliu dukterinių kampanijų V. Puidokas vadovavo 23 metus. Kaip smulkusis bendrovės HISK akcininkas, 2021 m. jis buvo atleistas iš pareigų.[2] Po kelerių metų bylinėjimosi dėl bendrovės lėšų iššvaistymo, V. Puidokas laimėjo bylas: atmestos milijoninės pretenzijos, jam išmokėta išeitinė kompensacija.[3][4]

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. su Lietuvos centro sąjunga dalyvavo Savivaldybių tarybų rinkimuose.[5]

Įstros aviacijos muziejaus įkūrėjas,[6] Įstros aerodromo (Panevėžio raj.), porceliano galerijos bendrasavininkis.[7]

Šeima: žmona Irena, vaikai Domas ir Ieva.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Susiekimo ministerijos apdovanojimas „Garbės kelininko ženklas“ (2011)
  • Asociacijos „Lietuvos keliai“ apdovanojimas „Kelininkų aukso ženklas“ (2015)
  • Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų padėkos ženklas (2018)[8]
  • Asociacijos „Lietuvos keliai“ garbės ženklas „Kelininko žvaigždė“ (2021)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]