Vincas Lapinskas (1949)

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Vincas Lapinskas (1949)

Vincas Lapinskas su diplomu, pirmas iš dešinės

Vincas Lapinskas (1949 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Vincas Lapinskas (1920-2013).

1967 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą. 1973 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą. 1981 m. apgynė disertaciją „Naujų vietiniai anestezuojančių junginių paieškos benzo-1,4-dioksano darinių ir kai kurių jų naftalino, benzolo ir benzo-1,3-dioksolo analogų tarpe“, medicinos mokslų daktaras.

Nuo 1973 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Stažavo Prahos Karolio, Bratislavos J. A. Komenskio universitetuose. Nuo 1998 m. dirba bendrovėje „Berlin-Chemie Menarini Baltic“. Lietuvos ir Slovakijos draugijos (dab. Slovakijos draugija) vienas įkūrėjų, 2002–2005 m. jos pirmininkas,^[1] taip pat Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas (2012–2013 m.).

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo pagrindinė sritis – naujų biologiškai aktyvių medžiagų paieška, medicinos istorija. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. 15 išradimų autorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos vaistų katalogas, vienas autorių, 1997 m.
Vaistų žinynas, vienas autorių, 1999 m.

Autoriaus išleistos knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 20 vaistų atradimo istorijų (Vilnius, Virginijos dizaino studija, ISBN 978-609-8086-00-9) (2012 m. balandį išversta į latvių kalbą)
2012 100 vaistų atradimo istorijų (Vilnius, Virginijos dizaino studija, ISBN 978-609-8086-01-6)
2015 Kardiologinių vaistų sąveikos pagrindai (Vilnius, Virginijos dizaino studija, ISBN 978-609-8068-07-8) (kartu su A. Rudžiu)
2016 Antidiabetinių vaistų sąveikos pagrindai (Vilnius, Informeda, ISBN 978-609-95735-2-6) (kartu su Ž. Visockiene)
2017 Šimtas ir viena vaistų atradimo istorija (Vilnius, Virginijos dizaino studija, ISBN 978-9986-09-472-2)
2017 101 Zāļu vēsture (Riga, Medicinas apgads, ISBN 978-9984-813-92-9)
2017 Neurologinių vaistų sąveikos pagrindai (Vilnius, Informeda, ISBN 978-609-95735-3-3) (kartu su D. Jatužiu ir A. Vaitkevičiumi)
2018 Širdies ir kraujagyslių sistemos chronobiologijos ir chronoterapijos pagrindai (Vilnius, UAB "Vaistų žinios", ISBN 978-609-8215-07-6)(kartu su bendr.)
2018 Šimtas ir viena vaistų atradimo istorija (ketvirtasis pataisytas leidimas)(Vilnius, "Margi raštai", ISBN 978-9986-09-487-6)
2019 Farmakokinetinių konstantų klinikinė reikšmė (Vilnius, UAB "Vaistų žinios", ISBN 978-609-8215-09-0)(kartu su V. Kasiulevičiumi)
Autonominės nervų sistemos farmakologijos pagrindai. ISBN: 978-609-8215-17-5. Vilnius, „Vaistų žinios“. 2020. 64 p.
Šeimos medicina: Šeimos medicina: šiuolaikinis ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos vadovas. ISBN 978-609-8053-55-5. Vilnius, Nacionalinis mokymų centras. 2021. 522 p. (kartu su bendr.)
Etiniai ir generiniai vaistai: Pro et contra. ISBN: 978-609-8215-24-3. Vilnius, „Vaistų žinios“. 2021. 40 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendradarbiavimas su Komenskio universiteto farmacijos fakultetu Bratislavoje buvo įvertintas Komenskio universiteto atminimo medaliu (2004).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latvijos gydytojų asociacijos atminimo medalis ir diplomas (2012 m. 04-13 d.)^[2]
Čekijos URM Jano Masaryko atminimo medalis (2012)^[3]
Slovakijos Farmacininkų sąjungos Jano Halašo medalis (Nr.16)(2018.09.12)
Slovakijos farmacininkų sąjungos V. Žuffo medalis (Nr. 216)(2016)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Vincas Lapinskas (1949). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 527 psl.
↑ [Aktualijos: (UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic leidžiamas rinkinys): 2012 gegužė, Greta Navasaitytė: Iš Latvijos – su aukštu įvertinimu]
↑ Vincas Lapinskas (Lietuvos ir Čekijos draugijos metinis leidinys „Čekija – Lietuva“. Draugijos pirmininkai. Vilnius, 2013, p.19)

[1] Vincas Lapinskas (1949). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 527 psl.

[2] [Aktualijos: (UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic leidžiamas rinkinys): 2012 gegužė, Greta Navasaitytė: Iš Latvijos – su aukštu įvertinimu]

[3] Vincas Lapinskas (Lietuvos ir Čekijos draugijos metinis leidinys „Čekija – Lietuva“. Draugijos pirmininkai. Vilnius, 2013, p.19)

[1]

[2]

[3]