Vincas Knezėnas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vincas Knezėnas (1912 m. spalio 12 d. Valkabūdžių k., Šakių raj. – 1995 m. liepos 23 d. Vilniuje) – chorvedys ir pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šakiuose pramokęs muzikos, pradėjo vadovauti mėgėjų chorams. 1937–1941 m. Kauno konservatorijoje studijavo vargonavimą ir kompoziciją, lygia greta dirbo Lituanistikos instituto tautosakos archyve melodijų tvarkytoju, mokytojavo Kėdainių gimnazijoje.
1941–1942 m. Kaišiadorių gimnazijoje, 1943–1944 m. – Kybartų gimnazijoje dėstė muziką ir vadovavo chorams.
1945–1947 m. tarnaudamas sovietinėje armijoje, taip pat vadovavo įvairiems meno mėgėjų kolektyvams.
1947–1948 m. vadovavo chorams Kaune, 1948–1949 m. mokytojavo Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, suorganizavo berniukų chorą, vadovavo Ryšių klubo vyrų chorui ir Respublikinių mokytojų namų vyrų vokaliniam kvartetui. 1949–1952 m. – Švenčionėlių, 1954–1957 m. – Kauno pedagoginių mokyklų muzikos dėstytojas ir chorų vadovas. Kaune vadovavo ir kitų specialiųjų vidurinių mokyklų bei miesto įmonių chorams ir vokaliniams ansambliams.
1957–1960 m. – Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto muzikos metodininkas, Vilniaus statybos technikumo mišriojo choro ir Valstybinio pedagoginio instituto dainų ir šokių liaudies ansamblio choro vadovas.
1960–1968 m. – Vilniaus miesto medicinos darbuotojų kultūros klubo dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas ir moterų choro vadovas. Kurį laiką vadovavo Vilniaus žemės ūkio technikumo moksleivių mišriajam chorui.
1964–1974 m. dėstė muziką, vadovavo moksleivių dainų ir šokių ansambliui ir merginų chorui Vilniaus pedagoginėje mokykloje. Kolektyvai nemažai koncertavo, meno mėgėjų apžiūrose ir respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Išėjęs į pensiją, derino muzikos instrumentus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.