Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Piešimo ir tapybos katedra - Vilniaus universiteto padalinys, veikęs 17971832 m.

Įkurta 1797 m. 1803 m. – Skulptūros katedra (uždaryta 1826 m.), 1805 m. – Raižybos katedra (taip pat uždaryta 1832 m.). Katedra (kartais vadinta mokykla) buvo pagrindinė aukštosios mokyklos mokymo grandis. Savo struktūra tai nauja, demokratiška institucija. Katedrai vadovavo profesorius, renkamas viešu konkursu. Profesoriui dėstyti padėdavo adjunktai.

Su Vilniaus universitetu yra susijusi ir Lietuvos profesionaliosios dailės pradžia. Stojantieji į Dailės katedras turėjo atnešti savo piešinius, pagal kuriuos buvo nustatomi kandidato sugebėjimai. Pasiruošti stojimui buvo galima privačiose dailininkų dirbtuvėse, gimnazijose, pavietų mokyklose. Studentai buvo skirtingo išsilavinimo ir amžiaus, didžioji jų dalis – smulkių bajorų ir miestelėnų vaikai.

Katedrų pedagoginės veiklos programoje buvo numatytas plataus profilio ugdymas. Į programą įėjo ne tik tapybos, piešimo, kompozicijos, anatomijos pamokos, bet ir vokiečių bei prancūzų kalbų mokymas, dailės istorijos ir teorijos paskaitos, taip pat visuotinės istorijos, mitologijos, archeologijos, iškalbos ir poezijos studijos.

XIX a. pr. Vilnius tapo svarbiausiu dailės centru buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Akademinė mokymo sistema, pirmos universiteto organizuotos parodos, dailės kritikos atsiradimas – visa tai kūrė sąlygas normaliai dailės plėtotei.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aušrinė Kulvietytė - Slavinskienė. Mokomoji knyga pagrindinių studijų studentams „Europos dailė nuo romantizmo iki moderno“, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2008. UDK 7.03(4)(075.8) Sl-14.