Vilniaus brigada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vilniaus brigada – organizuota nusikalstama grupuotė, veikusi daugiausiai Vilniaus mieste.

Nusikalstama veika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19911993 m. ypač suaktyvėjo nusikaltėlių siautėjimas Lietuvoje. Gaujos vykdė verslininkų reketą, duokles turėjo mokėti dauguma verslininkų – pradedant stambiaisiais, baigiant kioskininkais. Nusikaltėlių grupuotės dalyvavo valstybės turto privatizavime, ieškojo ryšių politiniuose sluoksniuose.

1992 m. pabaigoje – 1993 m. pradžioje buvo suaktyvėjusi tokių nusikalstamų grupuočių, kaip „Vilniaus brigada“ Vilniuje, „Daktarų“ ir „Žaliakalnio“ Kaune, S. Gaidjurgio Klaipėdoje, „Princų“ Šiauliuose, „Kavioro“ Panevėžyje, „Baublių“ Alytuje ir daugelio kitų miestų bei rajonų organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla.

Suaktyvėjus nusikalstamoms grupuotėms, labai padidėjo žmogžudysčių skaičius. Jei anksčiau buvo fiksuojama 600–800 žmogžudysčių per metus, 1993 m. žmogžudysčių skaičius pasiekė 1194, o tyčinių žmogžudysčių skaičius nuo 1992 iki 1993 metų padidėjo nuo 303 iki 480. [1]

Pagrindinį kapitalą „Vilniaus brigados“ vadeivos susikrovė per nekilnojamojo turto privatizacijos laikotarpį (t. y., apie 19901993 m.). Ši nusikalstama grupuotė užsiėmė turto prievartavimu, automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų platinimu, kontrabanda. Iš privatizacijos sukaupusi milžinišką kapitalą, ši grupuotė pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais darė didžiulę įtaką Lietuvos politikai ir ekonomikai.[reikalingas šaltinis]

Vadovai ir nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
  • Georgijus Dekanidzė – Siejamas su tarptautine mafija, ypač JAV. Laikytas pagrindiniu savo sūnaus, Boriso Dekanidzės, konsultantu, šiam valdant „Vilniaus brigadą“. Po sūnaus mirties į viešumą nebelindo. Mirė sava mirtimi, 2010 m.
  • Borisas Dekanidzė [2] – Brigados veikloje dalyvavo nuo 1987 m. Tais pačiais metais išvyko gyventi į užsienį. Gyveno JAV, VFR, Lenkijoje. Grįžęs ėmėsi vadovauti „Vilniaus brigadai“. 1994 m. nuteistas mirties bausme už nusikalstamo susivienijimo ir žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą. 1995 m. sušaudytas.
  • Igoris Tiomkinas (pravarde „Timocha“) – Po B. Dekanidzės mirties ilgą laiką slapstėsi užsienyje, kol pagaliau buvo sugautas ir perduotas Lietuvai. Buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, paleistas anksčiau laiko 2004 m. Paleistas į laisvę oficialiai įsidarbino futbolo klube „Polonia“. I. Tiomkinas gyveno prabangiai, įtariama, kad išėjęs į laisvę jis gavo savo dalį iš vadinamosios Brigados kasos. Nušautas Vilniuje 2014 m. liepos 6 dieną. [3]
  • Igoris Achremovas (pravarde „Achrem“) – Nuteistas iki gyvos galvos už V. Lingio nužudymą. Bausmė sušvelninta iki 25 metų kalėjimo. Paleistas į laisvę anksčiau laiko – 2012 m.
  • Jurijus Kriukovas (pravarde „Kriukas“)
  • Aleksandras Ždanovas (pravarde „Ždanas“) – Nuteistas 12 metų už žmogžudystę.
  • Zbignevas Mackevičius (pravarde „Kot“)
  • Romas Karpavičius (pravarde „Karpis“) – Šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus 2 – uosiuose pataisos namuose. 1995 m. Karpavičius, būdamas girtas, Vilniuje, pirčių komplekse „Delfinas“, nušovė vieną apsaugininką, kitą sunkiai sužeidė ir pabėgo į Rusiją. 2007 m. milicija Karpavičių pagavo ir perdavė Lietuvai. Tų pačių metų spalį jis buvo nuteistas 13 metų nelaisvės.
  • Viačeslavas Slavickis (pravarde „Slavėnia“)
  • Darekas Černiavskis
  • Tadeušas Vasilevskis (pravarde „Gibonas“)
  • Igoris Pervička (pravarde „Boba“) – Dalyvavo 2006 m. nusižudžiusio, Vlado Bieliausko abejotinoje veikloje. Už grotų atsidūrė 2008 m. rugsėjį. Pervička nuteistas už savivaldžiavimą.
  • Valerijus Sakalovskis (pravarde „Sakalianas“)
  • Šmuelis Sakalovskis (pravarde „Mūlia“)
  • Šalomas Subičius (pravarde „Sioma“)
  • Davidas Kacas (pravarde „Dima“)
  • Davidas Kaplanas (pravarde „Dodikas“)
  • Viktoras Polonskis (pravarde „Vesnuška“)
  • Vlačeslavas Zaboronokas (pravarde „Kozlikas“)
  • Algis Daraškevičius (pravarde „Kablukas“)
  • Viktoras Malachovas (pravarde „Malachas“)
  • Romualdas Kanapickas (pravarde „Ryžyj“)
  • Artūras Mikloševičius (pravarde „Mikloša“)
  • Michailas Sadovskis
  • Leonidas Sadovskis
  • Edvardas Bagdziulis (pravarde „Bedzia“)
  • Borisas Bobičenka (pravarde „Slonas“)
  • Jurijus Naboiščikovas (pravarde „Agurecas“)

Žurnalistiniai tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie „Vilniaus brigados“ ir kitų nusikalstamų grupuočių veiklą bei ryšius su politikais daug rašė „Respublikos“ dienraščio žurnalistas Vitas Lingys, kuris 1993 m. spalio 12 d. buvo nužudytas, kaip manoma, dėl savo straipsnių ciklo apie mafijos užuomazgas Lietuvoje. Straipsnių cikle buvo įvardyti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir verslo bei politikos sluoksnių atstovai.

Likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 metais Lietuvos specialiosios tarnybos ėmėsi aktyvesnių veiksmų prieš „Centurionio“ ir „Vilniaus brigados“ gaujas. Buvo išsiaiškinti žurnalisto V. Lingio žmogžudystės užsakovai ir vykdytojai.

„Vilniaus brigados“ įtaka pradėjo silpnėti, kai 1994 m. lapkričio 10 d. mirties bausme už žurnalisto V. Lingio žmogžudystę buvo nuteistas pagrindinis grupuotės vadeiva Borisas Dekanidzė (Mirties bausmė įvykdyta 1995 m. liepos 12 d.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]