Vilniaus šv. Martyno bažnyčia
54°41′13″ š. pl. 25°17′32″ r. ilg. / 54.68694°š. pl. 25.29222°r. ilg.
 | |
|---|---|
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Aukštutinė pilis |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIV a. pab. |
Vilniaus šv. Martyno bažnyčia – buvę katalikų maldos namai Vilniuje, Aukštutinėje pilyje. Viena pirmųjų Vilniaus katalikiškų bažnyčių. Bažnyčios pėdsakų nelikę.[1]
Minima 1387 m. Jogailos dovanojimo rašte ir vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose. Stovėjo Pilies (Gedimino) kalno rytinėje pusėje. Pastatyta prieš 1387 m., buvo skirta kitataučiams katalikams, dirbusiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare dar nuo Gedimino laikų. Nuolat turėjo kleboną ir nepertraukiamai veikė iki XV a. pabaigos. 1500 m. bažnyčios parapijiečiai susibūrė į Šv. Martyno broliją ir persikėlė į ką tik pastatytą Šv. Onos bažnyčią prie bernardinų vienuolyno. Į ištuštėjusį pastatą tais pačiais metais perkeltas pilies arsenalas. 1530 m. kilus gaisrui buvusios bažnyčios mūrai sudegė, skliautai įgriuvo. Po gaisro pastatas neberemontuotas.[2]
XVI a. kronikininkas Motiejus Strijkovskis mini nuo Plikojo kalno pusės matęs bažnyčios pastato liekanas su tapybos pėdsakais ant sienų ir sugriuvusius rūsius. XVI a. pab. Vilniaus miesto panoramoje iš Brejelio–Pliaterio rinkinių Aukštutinėje pilyje pažymėta Šv. Mikalojaus bažnyčia (S. Nicolai in arce superiore). Manoma, kad raižinio autoriaus suklysta, arba tuo metu bažnyčia vadinta kitaip.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Darius Pocevičius. „100 istorinių Vilniaus reliktų”. Vilnius: „Kitos knygos”, 2016, p. 23. ISBN 978-609-427-207-3
- ↑ Aukštutinė pilis, Vilnius 2009. Nuoroda tikrinta 2024-06-14.
- ↑ Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 17. Nuoroda tikrinta 2024-06-14.