Vilkijos kalvagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilkijos kalvagūbris – pakraštinių morenų suformuotas kalvagūbris vidurio Lietuvoje. Driekiasi lanku nuo Panoterių rytuose iki Gynėvės pakrančių vakaruose. Pietrytinė dalis driekiasi pagal Neries dešinįjį krantą, toliau Kauno šiauriniu pakraščiu, Nemuno dešiniąja pakrante, o nuo Vilkijos vėl pasuka į šiaurę. Bendras kalvagūbrio ilgis – ~70 km, plotis 2-3 km. Gūbrys virš aplinkinių lygumų iškilęs ~20 m.

Vilkijos kalvagūbris susidarė paskutiniojo ledynmečio metu, tirpstant ledyno Nevėžio plaštakos pietiniam pakraščiui. Gūbrys nemiškingas, gan tankiai apgyvendintas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilkijos kalvagūbris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524