William Holman Hunt
Viljamas Holmanas Hantas (angl. William Holman Hunt, 1827−1910 m.) – XIX a. Anglijos tapytojas, prerafaelitas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viljamas Holmanas Hantas gimė 1827 m. balandžio 2 d. Londone. Jo tėvas buvo sandėlių valdytojas ir V. H. Hantas jaunystėje dirbo biuro klerku iki 1844 m., kai buvo priimtas mokytis į Karališkosios akademijos mokyklas. Jose sutiko Dž. E. Milė. Nuo 1845 m. V. H. Hanto kūriniai buvo pradėti eksponuoti Mančesterio institucijoje, nuo 1846 m. − Londono Karališkojoje akademijoje ir Britų institucijoje. 1848 m. Viljamas Holmanas Hantas, Džonas Everetas Milė ir Dantė Gabrielis Rosetis įsteigė „Prerafaelitų broliją“ − jaunatvišką menininkų draugiją. Šio laikotarpio V. H. Hanto darbai buvo skirti krikščioniškiesiems idealams, pavyzdžiui, 1849 m. paveikslas „Atsivertusi britų šeima priglaudžia krikščionių misionierių nuo druidų persekiojimo“.
1854 m. sausį V. H. Hantas išvyko į Palestiną, kur praleido dvejus metus. Šiuo laikotarpiu sukurtas garsiausiu dailininko paveikslu įvardijamas „Atpirkimo ožys“. V. H. Hantas prisidėjo prie Tenisono poezijos leidimo 1857 m. iliustravimo. 1865 m. vedė Fanny Waugh. 1866 m. šeima iškeliavo į užsienį, Florencijoje buvo pervesti į karantiną, kur jiems gimė duktė, tačiau žmona susirgo maliarija ir mirė. Florencijoje ji palaidota, 1868 m. grįžęs dailininkas dirbo ties jos memorialu. 1869 m. V. H. Hantas lankėsi Jeruzalėje. 1875 m. vedė mirusios žmonos seserį Editą, po to vėl grįžo į Jeruzalę, kurioje pradėjo paveikslą „Betliejaus kūdikių triumfas“ (dvi versijos). 1878 m. V. H. Hantas grįžo į Londoną. Dailininko pirmoji retrospektyvinė paroda įvyko 1886 m. Londone. 1892 m. jis paskutinį kartą lankėsi Artimuosiuose Rytuose. Jo regėjimas šimtmečio pabaigoje suprastėjo. 1905 m. dailininkas apdovanotas Britanijos Nuopelnų ordinu, jam suteiktas Oksfordo universiteto civilinės teisės garbės daktaro laipsnis, tais pačiais metais publikuoti V. H. Hanto memuarai. Viljamas Holmanas Hantas mirė 1910 m. rugsėjo 7 d. Londone.
Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
„Atsivertusi britų šeima priglaudžia krikščionių misionierių nuo druidų persekiojimo“ (1849, Ešmolio muziejus, Oksfordas) -
„Atpirkimo ožys“ (1854, Ledi Lever galerija, Liverpulis) -
„Išganytojo radimas šventykloje“ (1855-56, Birmingemo muziejus ir dailės galerija) -
„Izabelė ir puodas su bazilikais“ (1867, Laing dailės galerija, Niukaslas prie Taino) -
„Betliejaus kūdikių triumfas“ (apie 1883 m., Volkerio dailės galerijoje Liverpulyje ir Teito Britanijos galerijoje Londone)
.jpg)
