John Everett Millais

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Džonas Everetas Milė)
Džonas Everetas Milė
Džono Evereto Milė fotoportretas (1865 m., aut. Lewis Carroll)
Gimė 1829 m. birželio 8 d.
Sauthemptonas
Mirė 1896 m. rugpjūčio 13 d. (67 metai)
Londonas
Palaidotas (-a) Šv. Pauliaus katedra
Veikla XIX a. dailininkas
Vikiteka John Everett Millais

Džonas Everetas Milė (angl. John Everett Millais, 18291896 m.) – XIX a. Anglijos tapytojas ir iliustratorius. Vienas „Prerafaelitų brolijos“ pagrindinių narių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džonas Everetas Milė gimė 1829 m. birželio 8 d. Sauthemptone. Jo tėvai buvo pasiturintys. Dž. E. Milė nuo vaikystės parodė talentą dailei, 1838 m. atvyko į Londoną, mokėsi Sass’s dailės mokykloje ir laimėjo Menų draugijos sidabro medalį būdamas devynerių metų. 1840 m. jis buvo priimtas į Karališkosios akademijos mokyklą tapdamas jauniausiu studentu mokyklos istorijoje ir 1843 m. laimėjo sidabro medalį už piešinį antikinių istorijų tema, bei 1847 m. laimėjo aukso medalį už paveikslą „Benjamino gentis pagrobia Silomo dukteris“. 1846 m. pirmą kartą eksponavo Karališkojoje akademijoje (paveikslas „Pisaras užgrobia Peru inkų valdovą“). Akademijoje Dž. E. Milė susipažino su Viljamu Holmanu Hantu. Kartu su juo ir Dante Gabrieliu Rosečiu įsteigė Kriptografų draugiją ir 1848 m. su kitais − „Prerafaelitų broliją“.

Pirmuoju prerafaelitišku Dž. E. Milė kūriniu buvo paveikslas „Izabelė“ (Volkerio dailės galerija, Liverpulis), kurį jis 1849 m. eksponavo Karališkojoje akademijoje. Kitų metų paveikslas „Kristus savo tėvų namuose“ buvo sutiktas labai nepalankiai, kaltintas šventvagiškumu. 1851 m. m. kūrinys „Balandžio sugrįžimas į arką“ susilaukė sėkmės, jį pagyrė Džonas Raskinas ir Teofilis Gotjė. 1855 m. Dž. E. Milė vedė Effie Chalmers, buvusią dailės kritiko Dž. Raskino žmoną. Pora apsistojo Perte Škotijoje. 1855 − 1864 m. Dž. E. Milė kūrė iliustracijas daugeliui literatūros kūrinių, žurnalui „Once a Week“ (nuo 1859 m.). 1861 m. dailininkas grįžo į Londoną, kur susilaukė sėkmės, ypač už paveikslus su vaikais (pvz., „Burbulai“, kuris buvo panaudotas muilo reklamoje) ir gražiomis moterimis (pvz., „Stela“). Po 1870 m. Dž. E. Milė pradėjo populiarėti kaip portretistas. 1853 m. dailininkas tapo asocijuotu Karališkosios akademijos nariu, 1863 m. − tikruoju nariu ir 1896 m. trumpai − akademijos prezidentu. 1885 m. jam suteiktas baroneto titulas. Džonas Everetas Milė mirė 1896 m. rugpjūčio 13 d. Londone, palaidotas Šv. Pauliaus katedroje. Maždaug apie 1863 m. dailininkas galutinai apleido jaunystės prerafaelitų estetiką ir tapė akademistine maniera.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]