Vilhelmas fon Radenas
Baronas Vilhelmas fon Radenas (vok. Wilhelm Johann Theodor Friedrich Moritz Baron von Rahden; 1790 m. balandžio 13 d. Papilio dvare (?), Trakų vaivadija, LDK – 1860 m. lapkričio 3 d. Frydrichštaino pilyje (prie Gotos), Zakseno, Koburgo ir Gotos herzogystė, Vokietija) – iš Baltijos vokiečių kilęs Ispanijos karalystės, Rusijos imperijos ir Vokietijos imperijos kariuomenių karininkas bei rašytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš žinomos Baltijos vokiečių giminės. Tėvas Reinholdas fon Radenas buvo Prūsijos kariuomenės leitenantas ir evangelikų protestantų bažnyčios veikėjas Kurše. Motina – Karoline Fryderika fon Klinkovski. Šeima šiaurės Lietuvoje valdė Biržų ir Karpiškių dvarus (iš pastarojo iki mūsų dienų išliko tik Karpiškių miškas). Spėjama, kad gretimame Papilio dvare (vok. Poplan) ir gimė Vilhelmas fon Radenas.
1809 m. jis stojo Prūsijos karalystės kariuomenės tarnybon, būdamas leitenantu nuo 1813 m. iki 1815 m. dalyvavo mūšiuose prie Liuceno, Bauceno, Leipcigo ir Vaterlo, buvo sužeistas. Išėjęs į atsargą hauptmano praeigose, 1829 m. pervažiavo į Sankt Peterburgą, kur trumpai tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės Generaliniame štabe. 1830 m. grįžo į Vokietiją, 1832 m. dalyvavo ginant Antverpeno tvirtovę nuo prancūzų puolimo ir buvo sunkiai sužeistas.
Tada iškeliavo į Ispaniją, kur savanoriu stojo monarchistų pusėn ir kovojo visuose vad. karlistų mūšiuose. 1837–1838 m. vadovavo inžineriniam korpusui ir statė uostų karinius įtvirtinimus Biskajos įlankos pakrantėje. Po to tarnavo štabo viršininku pas karlistų vadą Ramoną Kaprerą.
Sunkiai sužeistas ir gavęs brigados generolo laipsnį, išėjo į atsargą ir išvyko į Vokietiją. Nusprendė pašvęsti save literatūrai, gyveno pas hercogienę Dorotėją fon Zagan (vok. Dorothea von Sagan). Vienu metu vėl turėjo griebtis ginklo – kovojo su prieš valdžią sukilusiais revoliucionieriais Badeno didžiojoje kunigaikštystėje. Liko nevedęs, paskutines dienas leido Zakseno, Koburgo ir Gotos hercogo pilyje Frydrichštaine.
Bibliografija (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Cabrera. Erinnerungen aus dem spanischen Bürgerkrieg. – Frankfurt am Main: Wilmans Verlag, 1840
- Kruse Menthen. Plattdeutsche Gedichte meist heiteren Inhalts in oldenburger Mundart. – Kolmar: Selbstverlag, 1868
- Wanderungen eines alten Soldaten. – Berlin: Verlag Duncker
- Befreiungskrieg von 1813, 1814 und 1815, 1846
- 15 Friedensjahre, 1847
- Aus Spaniens Bürgerkrieg 1833–1840, 1851
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Roman Polsakiewicz. Ein unbekannter Brief Bettina von Arnims an Baron Wilhelm von Rahden. // Wirkendes Wort. Deutsche Sprache und Literatur in Forschung und Lehre. Bd. 36 (1986), S. 170–171.
- Gerd Spiekermann. Wilhelm Rahden. Een meist vergeten Schrieversmann ut dat Ollnborger Land. // Kay Dohnke u. a. (Hrsg.). Vun Böker un Minschen. Festschrift für Friedrich W. Michelsen zum 60. Geburtstag. – Hambyrg: Quickborn Verlag, 1996 S. 139–147
- Oskar Stavenhagen. Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften. Teil 3, 2: Kurland, Lfg. 9–12, Görlitz, S. 699 und 731
- Rahden, Wilhelm Joh. Theodor Friedrich Moritz Bar. v. // Baltisches Biographisches Lexikon digital