Vikingų menas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vikingų menas − ankstyvųjų viduramžių skandinavų menas, sukurtas apie 780−1100 m.

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikingų meno terminu apibūdinamas bendrai ankstyvasis skandinavų tautų menas, ne vien vikingų. Jis buvo artimai susijęs su germanų menu tuo, kad daugelis jo formų buvo paremti animalistiniais motyvais. Iš tikro animalistinis menas Skandinavijoje gyvavo dar iki šiaurės germanų migracijos į regioną.

Pagrindiniai senovės skandinavų meno artefaktai randami kapuose − laidojimo laivuose. Šis laidojimo būdas Skandinavijoje ilgiausiai išsilaikė. Garsiausias tokių įkapių pavyzdys − apie 21 m ilgio Osebergo laivas, palaidotas apie 834 m. dabartinėje Norvegijoje. Kapų plėšikai išgrobė jame buvusius metalo dirbinius ir papuošalus. Kai kurios laivo dalys papuoštos kovojančių gyvūnų ornamentais, o pirmgalį puošia drožta gyvatės galva. Laive buvo rasti 5 mediniai stulpai, vaizduojantys fantastiškas jūrų baidykles, drakonus. Gali būti, kad jie buvo skirti nešti laidojimo procesijoje.

Krikščionių vienuolių kronikose vikingai aprašomi žiauriais ir barbariškais, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad jie buvo gana aukštos kultūros. Vikingai prekiavo mediena, gintaru, kailiais, jų prekybos keliai siekė Viduržemio jūros pakrantes, Bizantiją ir arabų kraštus. Skandinavai buvo pasiekę aukšto meistriškumo medžio drožyboje ir metalo apdirbime. Naudojo sudėtingus susipynusių formų ornamentuotės raštus. Runų žodžiai ir juos lydintys piešiniai buvo kuriami ant plokščio akmens paviršiaus („akmens paveikslai“). Senovės skandinavų poezijoje apdainuojami mitiniai įvykiai ir herojų žygdarbiai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]