Vidaus auditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vidaus auditas – nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, skirta kurti pridėtinę vertę organizacijai ir padėti gerinti jos veiklą. Vidaus auditas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, sistemingai ir visapusiškai vertindamas ir padėdamas gerinti organizacijos valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesų veiksmingumą[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas vidaus auditorių uždavinys buvo buhalterinės apskaitos tikrinimas. Auditas buvo praktikuojamas net 3500 metų prieš mūsų erą Mesopotamijoje. Rasti finansiniai dokumentai su tikrinimo požymiais. Dokumentai su panašiais požymiais rasti senovės Egipto, Kinijos, Persijos ir žydų kultūrose.[2]

Dabartinis vidaus auditas atsirado XX a. XX a. audito uždaviniai buvo pakeisti iš apskaitos į verslo valdymo, nes augant kompanijoms vadovams tapo sunku jas kontroliuoti ir valdyti.

Ko gero, didžiausia tarptautinė auditorių sąjunga yra Vidaus auditorių institutas (angl. The Institute of Internal Auditors), įkurtas 1941 m.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus audito pagrindiniai tikslai:

  • Atskaitomybės užtikrinimas;
  • Tikrinti kaip laikomasi teisės aktų
  • Analizuoti veiklą ir valdymą
  • Teikti rekomendacijas valdymo, veiklos, resursų paskirstymo klausimais
  • Numatyti rizikingas sritis ir teikti rekomendacijas, kaip rizikas mažinti

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus audito ataskaitose nurodomos išvados apie nustatytus faktus, tarp jų teigiamus. Visos ataskaitos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jei audituojamasis nesutinka su ataskaitoje nurodytomis išvadomis ir rekomendacijomis, stengiasi jas užginčyti ir siekia, kad auditorius jas išimtų iš ataskaitos. Nepavykus, nors rekomendacijos ir neprivalomo pobūdžio, jas dažniausiai stengiamasi vykdyti.

Jei auditorius nustato trūkumus, nuobaudų audituojamasis paprastai negauna.

Rūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • finansinis auditas - apima procedūras ir įrašus, kurie visų pirma susiję su finansinių ataskaitų patikrinimu ir turto saugumu ;
  • administracinis auditas - apima procedūras ir įrašus, kurie padeda valdymui pasiekti organizacijos tikslus;
  • programos/politikos auditas.

Pavaldumas ir struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus auditas, išskyrus tam tikras išimtis, yra tiesiogiai pavaldus tos pačios organizacijos, kurioje veikia, vadovybei. Jei įstaigoje dirba mažiau, nei 200 darbuotojų, auditą atlieka aukščiau stovinčios organizacijos vidaus auditas.

Didesnės įstaigos dažnai turi pavaldžių įstaigų, į kurias paskiriamas vadovas, kuris, derindamas su steigėju, tvirtina atskirą pavaldžios įstaigos biudžetą, priima ir atleidžia darbuotojus, leidžia vidaus potvarkius. Esant tokiai struktūrai, vidaus auditas gali būti pavaldus įstaigos vadovui. Dažniausia vidaus auditas, siekiant kuo didesnės nepriklausomybės, yra pavaldus steigėjui.

Vidaus auditorių darbo vietų pasiskirstymas:

  • Nepriklausomai nuo auditorių pavaldumo (pavaldus steigėjui ar įsteigtos įstaigos viršininkui), auditoriaus darbo vieta yra įstaiga, kurią jis pastoviai audituoja. Taip siekiama palaikyti glaudesnį ryši su audituojamaisiais, greičiau gauti dokumentus, duomenis, sutaupyti kelionės išlaidas.
  • Visų auditorių darbo vieta - centrinė steigėjo būstinė. Auditoriai audituoja steigėją ir pavaldžias įstaigas. Taip siekiama geriau paskirstyti audituojamas sritis, kontroliuoti auditorių darbą.
  • Dalis auditorių dirba steigėjo būstinėje, dalies auditorių darbo vietos įsteigtose padaliniuose. Taip siekiama pasiskirstyti darbus, audituojamas sferas ir turėti glaudesnį ryši su audituojamaisiais, greičiau gauti dokumentus, duomenis, sutaupyti kelionės išlaidas.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus audito veikla valdoma taip pat, kaip ir kitų padalinių. Jei vidaus auditas susidaro iš vieno skyriaus, auditai atliekami pagal bendrą planą. Jei pavaldus atskirų padalinių vadovams, atlieka auditus pagal bendrą planą arba pagal savo atskirus patvirtintus planus. Atliekamų auditų planai yra vieši, su jais gali susipažinti visi įstaigos darbuotojai. Jei auditorių yra daugiau, vienu metu įstaigoje gali būti atliekami keli auditai. Taip pat vienas ar keli auditoriai vienu metu gali atlikti kelis auditus. Tokiais atvejais atliekamų auditų terminai būna ilgesni. Taip siekiama tuo pat metu atlikti veiklos stebėjimą. Vieno audito trukmė gali būti įvairi. Praktiškai niekada neplanuojama, kad auditas vyktų skirtingais kalendoriniais metais.

Klaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auditorių klaidos
  • Nurodymai didinti, stiprinti, spartinti ir t. t. Dažnai neatsižvelgiama į įstaigos pajėgumus, nepamatuojama, kad stiprinant vieną veiklos sritį pajėgumai bus permesti iš kitos srities, galbūt net svarbesnės, rizikingesnės.
  • Nurodymai uždrausti procedūrą, veiklą. Prarandama visa procedūros ar veiklos nauda.
Vadovybės ir audituojamųjų klaidos
  • Auditorių kompetencijos neįvertinimas. Su auditoriumi nesitariama, nepasinaudojama jo patirtimi.
  • Pavedami darbai, nesusiję su auditu. Tokiu būdu auditorius turėtų kontroliuoti pats savo veiklą ir negalėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti savo atlikto darbo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. theiia.org / Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai Archyvuota kopija 2021-12-30 iš Wayback Machine projekto.
  2. L. B. Sawyer ir M. A. Dittenhofer, knygoje Sawyer's Internal Auditing

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]