Vesterplatės mūšis
| Vesterplatės mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrojo pasaulinio karo įsiveržimas į Lenkiją | |||||||
 1939 m. rugsėjo 5 d. vokiečių karo laivas šaudo iš patrankų. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
.svg){kind=small} Trečiasis Reichas Laisvasis Dancigo miestas
|
.svg){kind=small} Antroji Lenkijos Respublika
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Friedrich-Georg Eberhardt Gustav Kleikamp Wilhelm Henningsen †
|
Henrikas Sucharskis Francišekas Dabrovskis
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~3 400 1 kovinis laivas 2 torpediniai kateriai 60 lėktuvų |
182–240 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 50 nužudytųjų ~150 sužeistų |
15 nužudytųjų ~40 sužeistų 155–185 paimti į nelaisvę | ||||||
Vesterplatės mūšis – pirmasis Vokietijos invazijos į Lenkiją mūšis, kuriuo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Jis įvyko Vesterplatės pusiasalyje, tuo metu buvusiame Laisvojo Dancigo miesto (dabar Gdanskas, Lenkija) uoste.
XX a. 3-ojo dešimtmečio viduryje Antroji Lenkijos Respublika įsteigė Lenkijos karinį tranzitinį sandėlį (Wojskowa Składnica Tranzytowa, WST) Vesterplatės pusiasalyje, Dancigo laisvajame mieste. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos vermachtas ir Dancigo policija užpuolė WST. Nepaisant abiejų pusių pirminių vertinimų, kad lenkų įgula gali išsilaikyti kelias valandas, kol bus sustiprinta arba įveikta, lenkai išsilaikė septynias dienas ir atrėmė trylika puolimų, tarp kurių buvo ir bombonešių atakos bei jūrų pajėgų apšaudymas.
Vesterplatės gynyba įkvėpė Lenkijos kariuomenę ir žmones, susidūrusius su vokiečių puolimu kitose vietovėse, ir iki šiol laikoma šiuolaikinės Lenkijos pasipriešinimo simboliu. Lenkijos vyriausybė planuoja 2026 m. šioje vietoje atidaryti specialų viešą muziejų.
Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rugsėjo 8 d., kitą dieną po kapituliacijos, vokiečiai aptiko kapą su keturių neatpažintų lenkų kareivių kūnais, kuriuos už bandymą dezertyruoti nužudė jų bendražygiai. Pasak Tomašo Sudolio, tai greičiausiai įvyko po rugsėjo 2 d. oro antskrydžių.[1] Praėjus penkioms dienoms po kapituliacijos, 1939 m. rugsėjo 12 d., vokiečiai nužudė lenkų bevielio ryšio operatorių seržantą Kazimierą Rasinskį. Jis buvo nušautas po žiauraus tardymo, kurio metu atsisakė išduoti radijo kodus.[2][3] Rugsėjo 19 d. Hitleris atvyko aplankyti Dancigo. Būdamas ten, rugsėjo 21 d. jis apžiūrėjo Vesterplatę.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sudoł, Tomasz (2013). „Tajemnica Westerplatte“ [The Secret of Westerplatte] (PDF). Pamięć.pl (lenkų) 2: 14–15. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-08-26. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
- ↑ „Rasiński Kazimierz sierż rez“ [Rasiński Kazimierz Sgt.]. www.mhmg.pl (lenkų). Muzeum Historyczne Miasta Gdańska. Suarchyvuotas originalas 2018-06-21. Nuoroda tikrinta 2018-06-21.
- ↑ Jackson, Robert (2007). Battle of the Baltic: The Wars 1918–1945. Pen & Sword Maritime. ISBN 978-1-84415-422-7.
- ↑ Garba, Bartłomiej; Westphal, Marcin (2017-09-30). „Exhibition on Westerplatte“. muzeum1939.pl (anglų). Museum of the Second World War. Nuoroda tikrinta 2018-04-04.