Verdeno sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Geopolitinė padėtis po Verdeno sutarties

Verdeno sutartis (pranc. Traité de Verdun, vok. Vertrag von Verdun, it. Trattato di Verdun) − 843 m. aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas II Vokietis pasidalijo Karolio Didžiojo valdas.

Lotarui I liko imperatoriaus titulas; valdyti jis gavo Italiją ir žemių tarp Reino ir Ronos, Karolis II Plikagalvis gavo žemes į vakarus nuo Reino (Vakarų Frankų karalystė), Liudvikas II Vokietis − į rytus nuo Reino (Rytų Frankų karalystė).

Šia sutartimi susidariusios valstybės davė pradžią būsimai Italijai, Prancūzijai, Vokietijai ir maždaug atitiko pradėjusių susidaryti italų, prancūzų ir vokiečių tautų gyvenamą teritoriją.

Nuoroda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]