Vengrijos prezidentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Janošas Aderis – dabartinis Vengrijos prezidentas

Vengrijos prezidentas (veng. Magyarország elnöke, államelnök arba államfő) – Vengrijos valstybės vadovas. Postas iš esmės ceremoninis, bet prezidentas gali vetuoti teisės aktus arba paprašyti Konstitucinio Teismo, kad juos peržiūrėtų. Dauguma kitų vykdomosios valdžios galių, pavyzdžiui, vyriausybės ministrų paskyrimas ir įstatymų leidimas, priklauso ministrui pirmininkui.

Dabartinis Vengrijos prezidentas yra Janošas Aderis, kuris pareigas pradėjo eiti 2012 m. gegužės 10 d.

Prezidento rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vengrijos Konstitucijoje yra nurodyta, kad prezidentą penkerių metų kadencijai renka Vengrijos parlamentas (Nacionalinė asamblėja). Prezidentas gali eiti dvi kadencijas iš eilės.[1]

Kitos veiklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Konstitucijos 12-tą straipsnį šalies prezidentas, vykdydamas savo pareigas, negali vykdyti „visuomeninės, politinės, ekonominės ar socialinės veiklos“. Jis taip pat negali užsiimti „jokia kita apmokama profesine veikla, išskyrus autorinių teisių saugoma veikla.“[1]

Sąlygos kandidatams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Konstitucijos 10-tą straipsnį, prezidentu gali būti išrinktas bet kuris Vengrijos pilietis, sulaukęs 35-erių metų.[1]

Rinkimų eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento rinkimai turi būti surengti likus 30-60 dienų iki dabartinio prezidento kadencijos pabaigos, arba per 30 dienų, jei prezidentas atsistatydina. Prezidento rinkimų datą paskiria Vengrijos parlamento pirmininkas.[2] Konstitucija nustato, kad kandidatą „raštu turi pasiūlyti bent penktadalis parlamentarų.“[3] Pasiūlymai turi būti pateikiami parlamento pirmininkui prieš balsavimą. Pirmininkas gali iškelti vieną arba daugiau kandidatų.[3]

Prezidento rinkimuose galimi du turai, kuriuose parlamentarai balsuoja slaptai. Abu turai privalo būti surengti per dvi dienas iš eilės. Jei pirmajame ture kandidatas į prezidentus surenka daugiau nei du trečdalius balsų, jis yra laikomas išrinktu.[4] Jei nė vienas kandidatas negauna reikalaujamos balsų daugumos, organizuojamas antrasis turas, kurio metu parlamentarai renkasi tarp dviejų kandidatų, pirmajame rinkimų ture surinkusių daugiausiai balsų.[5]

Priesaika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Konstitucijos 11-to straipsnio šeštą dalį, Vengrijos prezidentas turi prisiekti prieš Vengrijos parlamentą.[1]

Prisiekiama taip:

Cquote2.png Én, [asmens vardas] fogadom, hogy Magyarországhoz és annak Alaptörvényéhez hű leszek, jogszabályait megtartom és másokkal is megtartatom; [pareigų pavadinimas] tisztségemet a magyar nemzet javára gyakorolom. [Ir priklausomai nuo prisiekusiojo religinių pažiūrų] Isten engem úgy segéljen!

'

Cquote1.png


Cquote2.png Aš [asmens vardas] prisiekiu būti ištikimas Vengrijai ir jos pagrindiniams įstatymams, gerbti ir vykdyti kitus įstatymus; vykdysiu savo, [pareigų pavadinimas] pareigas Vengrijos tautos gerovei. [Ir priklausomai nuo prisiekusiojo religinių pažiūrų] Tepadeda man Dievas!

'

Cquote1.png


Kompetencijos ir privilegijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal įstatymus „Vengrijos valstybės vadovas yra Respublikos prezidentas, kuris vaizduoja tautos vienybę ir prižiūri demokratinį valstybės institucijų funkcionavimą“. Prezidentas taip pat yra vyriausiasis Vengrijos gynybos pajėgų vadas, jis „atstovauja šaliai“ užsienyje, „gali dalyvauti Nacionalinės Asamblėjos posėdžiuose ir juose pasisakyti“, „inicijuoti įstatymus“ ir referendumus. Prezidentas taip pat nustato rinkimų datas, dalyvauja „priimant sprendimus dėl tam tikrų įstatymų“ (karo padėties, nepaprastosios padėties ir kritinės padėties), sušaukia Nacionalinę Asamblėją po rinkimų, taip pat gali ją paleisti, leidžia Konstituciniam Teismui patikrinti, ar tam tikras įstatymas atitinka Konstituciją.[1]

Valstybės vadovas „siūlo ministrą pirmininką, teismo pirmininką ir vyriausiąjį prokurorą“. Prezidentas su „dar vieno vyriausybės nario parašu“ paskiria ministrus, Nacionalinio Vengrijos banko prezidentą, universitetų profesorius ir rektorius, generolus bei ambasadorius. Jis taip pat „įteikia apdovanojimus ir skiria titulus“. Vis dėlto, prezidentas gali atsisakyti paskirti tam tikrus asmenis, „jei yra neįvykdytos įstatymais numatytos sąlygos arba jei dėl tam tikrų priežasčių būtų sutrikdytas demokratinis valstybinių institucijų funkcionavimas“.[1]

Taip pat, vyriausybei sutikus, valstybės vadovas gali „pasinaudoti malonės suteikimo teise“, „nuspręsti teritorijos organizavimo klausimus“ ir „pilietybės įgijimo ar atėmimo atvejus“.[1]

Imunitetas ir nušalinimas iš pareigų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstatymais yra numatyta, kad „Respublikos prezidentas yra neliečiamas“. Dėl tos priežasties visos baudžiamosios bylos prieš prezidentą gali būti vykdomos tik pasibaigus jo kadencijai.[6]

Vis dėlto, Konstitucijoje yra numatyta, kad prezidentas gali būti nušalintas, jei jis „sąmoningai pažeidžia pagrindinius šalies įstatymus, vykdydamas savo pareigas, arba jei nusikalstamą veiklą vykdo savo noru“. Tokiu atveju, nušalinimui turi pasiūlyti bent penktadalis parlamentarų.[1]

Nušalinimo procedūra yra pradedama, jei slaptu balsavimu jai pritaria du trečdaliai parlamentarų.[7] Jei nušalinimui yra pritarta, Konstitucinis Teismas nusprendžia, ar prezidentas turėtų būti atleistas nuo pareigų.[8] Jei teismas pripažįsta prezidento kaltę, jis yra nušalinamas nuo pareigų.[9]

Pareigų perėmimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadencijos nutraukimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Konstituciją, Respublikos prezidento kadencija baigiasi:

  • pasibaigus kadencijai;
  • jam mirus einant pareigas;
  • dėl nesugebėjimo atlikti pareigų ilgiau nei 90 dienų;
  • jei jis neatitinka tinkamumo sąlygų;
  • jam atsistatydinus;
  • jį atleidus.

Laikinas pareigų neatlikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Konstitucijos 14-tą straipsnį, jei Vengrijos prezidentas laikinai nesugeba vykdyti savo pareigų ir įgaliojimų, jo pareigas vykdo Nacionalinės asamblėjos pirmininkas.[10]

Pagal Konstituciją, ar prezidentas iš tiesų laikinai negali atlikti pareigų, sprendžia Vengrijos parlamentas paties prezidento, vyriausybės arba Nacionalinės asamblėjos nario siūlymu.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiamas Vengrijos prezidentų, ėjusių pareigas nuo 1989 m. iki dabar, sąrašas.

Partijos       MSzP       SZDSZ       Fidesz       Nepriklausomas

# Portretas Vardas
(Gimimo–mirties metai)
Kadencija Politinė partija Pareigos
Szűrös Mátyás 1989 (crop).jpg Matjašas Siurošas
(gimė 1933 m.)
1989 m. spalio 23 d. 1990 m. gegužės 2 d. MSzP Laikinasis Respublikos prezidentas
GönczÁrpád.jpg Arpadas Gioncas
(1922–2015 m.)
1990 m. gegužės 2 d. 1990 m. rugpjūčio 3 d. SZDSZ Laikinai einantis
Respublikos prezidento pareigas
1 1990 m. rugpjūčio 4 d. 1995 m. rugpjūčio 4 d. Respublikos prezidentas
1995 m. rugpjūčio 4 d. 2000 m. rugpjūčio 4 d.
2 Ferenc Mádl.jpg Ferencas Madlis
(1931–2011 m.)
2000 m. rugpjūčio 4 d. 2005 m. rugpjūčio 5 d. Nepriklausomas
3 László Sólyom.jpg Laslo Šojomas
(gimė 1942 m.)
2005 m. rugpjūčio 5 d. 2010 m. rugpjūčio 6 d.
4 SchmittPal-2011-01.jpg Palis Šmitas
(gimė 1942 m.)
2010 m. rugpjūčio 6 d. 2012 m. balandžio 2 d.
(atsistatydino)
Fidesz
László Kövér Senate of Poland 01.JPG Laslo Kuvėras
(gimė 1959 m.)
2012 m. balandžio 2 d. 2012 m. gegužės 10 d. Laikinai einantis
Respublikos prezidento pareigas
5 Ader Janos.jpg Janošas Aderis
(gimė 1959 m.)
2012 m. gegužės 10 d. 2017 m. gegužės 8 d. Respublikos prezidentas
2017 m. gegužės 8 d. Dabartinis

Paskutiniai rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kandidatas Partija Palaikančios partijos Pirmas etapas Antras etapas
Balsai visų
parlamentarų %
balsavusių
parlamentarų %
Balsai visų
parlamentarų %
balsavusių
parlamentarų %
Janošas Aderis Fidesz FideszKDNP 131 65,8 74,9 131 65,8 77,1
László Majtényi Nepriklausomas MSzPLMP-ŽaliejiDKKartuPM–Vengrijos liberalų partija 44 22,1 25,1 39 19,6 22,9
Iš viso balsų 175 87,9 170 85,4
Nebalsavo 24 12,1 29 14,6
Bendras parlamentarų skaičius 199 100 199 100
Šaltinis: hvg.hu

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 THE BASIC (FUNDAMENTAL) LAW OF HUNGARY A Commentary of the New Hungarian Constitution (Clarus Press, 2015, ISBN 978-1-905536-81-8), pp. 153–163
  2. 11-to Konstitucijos straipsnio pirma dalis
  3. 3,0 3,1 11-to Konstitucijos straipsnio antra dalis
  4. 11-to Konstitucijos straipsnio trečia dalis
  5. 11-to Konstitucijos straipsnio ketvirta dalis
  6. 13-to Konstitucijos straipsnio pirma dalis
  7. 13-to Konstitucijos straipsnio trečia dalis
  8. 13-to Konstitucijos straipsnio ketvirta dalis
  9. 13-to Konstitucijos straipsnio šešta dalis
  10. 14-to Konstitucijos straipsnio trečia dalis