Vengrijos prezidentas

Katalin Novak – dabartinė Vengrijos prezidentė

Vengrijos prezidentas (veng. Magyarország elnöke, államelnök arba államfő) – Vengrijos valstybės vadovas. Postas iš esmės ceremoninis, bet prezidentas gali vetuoti teisės aktus arba paprašyti Konstitucinio Teismo, kad juos peržiūrėtų. Dauguma kitų vykdomosios valdžios galių, pavyzdžiui, vyriausybės ministrų paskyrimas ir įstatymų leidimas, priklauso ministrui pirmininkui.

Dabartinė Vengrijos prezidentė yra Katalin Novak, kuri pareigas pradėjo eiti 2022 m. gegužės 10 d. Ji yra pirmoji moteris, Vengrijoje užėmusi prezidento postą.

Prezidento rinkimai

Vengrijos Konstitucijoje yra nurodyta, kad prezidentą penkerių metų kadencijai renka Vengrijos parlamentas (Nacionalinė asamblėja). Prezidentas gali eiti dvi kadencijas iš eilės.

Kitos veiklos

Pagal Konstitucijos 12-tą straipsnį šalies prezidentas, vykdydamas savo pareigas, negali vykdyti „visuomeninės, politinės, ekonominės ar socialinės veiklos“. Jis taip pat negali užsiimti „jokia kita apmokama profesine veikla, išskyrus autorinių teisių saugoma veikla.“

Sąlygos kandidatams

Pagal Konstitucijos 10-tą straipsnį, prezidentu gali būti išrinktas bet kuris Vengrijos pilietis, sulaukęs 35-erių metų.

Rinkimų eiga

Prezidento rinkimai turi būti surengti likus 30-60 dienų iki dabartinio prezidento kadencijos pabaigos, arba per 30 dienų, jei prezidentas atsistatydina. Prezidento rinkimų datą paskiria Vengrijos parlamento pirmininkas. Konstitucija nustato, kad kandidatą „raštu turi pasiūlyti bent penktadalis parlamentarų.“ Pasiūlymai turi būti pateikiami parlamento pirmininkui prieš balsavimą. Pirmininkas gali iškelti vieną arba daugiau kandidatų.

Prezidento rinkimuose galimi du turai, kuriuose parlamentarai balsuoja slaptai. Abu turai privalo būti surengti per dvi dienas iš eilės. Jei pirmajame ture kandidatas į prezidentus surenka daugiau nei du trečdalius balsų, jis yra laikomas išrinktu. Jei nė vienas kandidatas negauna reikalaujamos balsų daugumos, organizuojamas antrasis turas, kurio metu parlamentarai renkasi tarp dviejų kandidatų, pirmajame rinkimų ture surinkusių daugiausiai balsų.

Priesaika

Pagal Konstitucijos 11-to straipsnio šeštą dalį, Vengrijos prezidentas turi prisiekti prieš Vengrijos parlamentą.

Prisiekiama taip:

Én, [asmens vardas] fogadom, hogy Magyarországhoz és annak Alaptörvényéhez hű leszek, jogszabályait megtartom és másokkal is megtartatom; [pareigų pavadinimas] tisztségemet a magyar nemzet javára gyakorolom. [Ir priklausomai nuo prisiekusiojo religinių pažiūrų] Isten engem úgy segéljen! '

Aš [asmens vardas] prisiekiu būti ištikimas Vengrijai ir jos pagrindiniams įstatymams, gerbti ir vykdyti kitus įstatymus; vykdysiu savo, [pareigų pavadinimas] pareigas Vengrijos tautos gerovei. [Ir priklausomai nuo prisiekusiojo religinių pažiūrų] Tepadeda man Dievas! '

Kompetencijos ir privilegijos

Pagal įstatymus „Vengrijos valstybės vadovas yra Respublikos prezidentas, kuris vaizduoja tautos vienybę ir prižiūri demokratinį valstybės institucijų funkcionavimą“. Prezidentas taip pat yra vyriausiasis Vengrijos gynybos pajėgų vadas, jis „atstovauja šaliai“ užsienyje, „gali dalyvauti Nacionalinės Asamblėjos posėdžiuose ir juose pasisakyti“, „inicijuoti įstatymus“ ir referendumus. Prezidentas taip pat nustato rinkimų datas, dalyvauja „priimant sprendimus dėl tam tikrų įstatymų“ (karo padėties, nepaprastosios padėties ir kritinės padėties), sušaukia Nacionalinę Asamblėją po rinkimų, taip pat gali ją paleisti, leidžia Konstituciniam Teismui patikrinti, ar tam tikras įstatymas atitinka Konstituciją.

Valstybės vadovas „siūlo ministrą pirmininką, teismo pirmininką ir vyriausiąjį prokurorą“. Prezidentas su „dar vieno vyriausybės nario parašu“ paskiria ministrus, Nacionalinio Vengrijos banko prezidentą, universitetų profesorius ir rektorius, generolus bei ambasadorius. Jis taip pat „įteikia apdovanojimus ir skiria titulus“. Vis dėlto, prezidentas gali atsisakyti paskirti tam tikrus asmenis, „jei yra neįvykdytos įstatymais numatytos sąlygos arba jei dėl tam tikrų priežasčių būtų sutrikdytas demokratinis valstybinių institucijų funkcionavimas“.

Taip pat, vyriausybei sutikus, valstybės vadovas gali „pasinaudoti malonės suteikimo teise“, „nuspręsti teritorijos organizavimo klausimus“ ir „pilietybės įgijimo ar atėmimo atvejus“.

Imunitetas ir nušalinimas iš pareigų

Įstatymais yra numatyta, kad „Respublikos prezidentas yra neliečiamas“. Dėl tos priežasties visos baudžiamosios bylos prieš prezidentą gali būti vykdomos tik pasibaigus jo kadencijai.

Vis dėlto, Konstitucijoje yra numatyta, kad prezidentas gali būti nušalintas, jei jis „sąmoningai pažeidžia pagrindinius šalies įstatymus, vykdydamas savo pareigas, arba jei nusikalstamą veiklą vykdo savo noru“. Tokiu atveju, nušalinimui turi pasiūlyti bent penktadalis parlamentarų.

Nušalinimo procedūra yra pradedama, jei slaptu balsavimu jai pritaria du trečdaliai parlamentarų. Jei nušalinimui yra pritarta, Konstitucinis Teismas nusprendžia, ar prezidentas turėtų būti atleistas nuo pareigų. Jei teismas pripažįsta prezidento kaltę, jis yra nušalinamas nuo pareigų.

Pareigų perėmimas

Kadencijos nutraukimas

Pagal Konstituciją, Respublikos prezidento kadencija baigiasi:

• pasibaigus kadencijai;
• jam mirus einant pareigas;
• dėl nesugebėjimo atlikti pareigų ilgiau nei 90 dienų;
• jei jis neatitinka tinkamumo sąlygų;
• jam atsistatydinus;
• jį atleidus.

Laikinas pareigų neatlikimas

Pagal Konstitucijos 14-tą straipsnį, jei Vengrijos prezidentas laikinai nesugeba vykdyti savo pareigų ir įgaliojimų, jo pareigas vykdo Nacionalinės asamblėjos pirmininkas.

Pagal Konstituciją, ar prezidentas iš tiesų laikinai negali atlikti pareigų, sprendžia Vengrijos parlamentas paties prezidento, vyriausybės arba Nacionalinės asamblėjos nario siūlymu.

Istorija

Žemiau pateikiamas Vengrijos prezidentų, ėjusių pareigas nuo 1989 m. iki dabar, sąrašas.

Partijos       MSzP       SZDSZ       Fidesz       Nepriklausomas

#	Portretas	Vardas (Gimimo–mirties metai)	Kadencija		Politinė partija	Pareigos
—		Matjašas Siurošas (gimė 1933 m.)	1989 m. spalio 23 d.	1990 m. gegužės 2 d.	MSzP	Laikinasis Respublikos prezidentas
—		Arpadas Gioncas (1922–2015 m.)	1990 m. gegužės 2 d.	1990 m. rugpjūčio 3 d.	SZDSZ	Laikinai einantis Respublikos prezidento pareigas
1			1990 m. rugpjūčio 4 d.	1995 m. rugpjūčio 4 d.		Respublikos prezidentas
			1995 m. rugpjūčio 4 d.	2000 m. rugpjūčio 4 d.
2		Ferencas Madlis (1931–2011 m.)	2000 m. rugpjūčio 4 d.	2005 m. rugpjūčio 5 d.	Nepriklausomas
3		Laslo Šojomas (gimė 1942 m.)	2005 m. rugpjūčio 5 d.	2010 m. rugpjūčio 6 d.
4		Palis Šmitas (gimė 1942 m.)	2010 m. rugpjūčio 6 d.	2012 m. balandžio 2 d. (atsistatydino)	Fidesz
—		Laslo Kuvėras (gimė 1959 m.)	2012 m. balandžio 2 d.	2012 m. gegužės 10 d.		Laikinai einantis Respublikos prezidento pareigas
5		Janošas Aderis (gimė 1959 m.)	2012 m. gegužės 10 d.	2017 m. gegužės 8 d.		Respublikos prezidentas
			2017 m. gegužės 8 d.	2022 m. gegužės 9 d.
6		Katalin Novak (gimė 1977 m.)	2022 m. gegužės 10 d.	Dabartinė		Respublikos prezidentė

Paskutiniai rinkimai

Kandidatas		Partija	Palaikančios partijos	Pirmas etapas
				Balsai	visų parlamentarų %	balsavusių parlamentarų %
	Katalin Novak	Fidesz	Fidesz–KDNP	137	70,98	68,84
	Péter Róna	Nepriklausomas	Jungtinė opozicija	51	26,42	25,62
Iš viso balsų				175	87,9
Nebalsavo				24	12,1
Bendras parlamentarų skaičius				199	100
Šaltinis: hvg.hu