Velykių apylinkė

Koordinatės: 55°38′š. pl. 24°28′r. ilg. / 55.64°š. pl. 24.47°r. ilg. / 55.64; 24.47
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°38′š. pl. 24°28′r. ilg. / 55.64°š. pl. 24.47°r. ilg. / 55.64; 24.47

  Velykių apylinkė
Centras Velykiai
apylinkė
TSRS topografija
Rajono apylinkė
Rajonas Panevėžio rajonas (1967–1988)
Dabartinė seniūnija
Velžio seniūnija

Velykių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta 1967 m. rugsėjo 29 d. iš Raguvos apylinkės ir Velžio apylinkės dalių. 1988 m. birželio 22 d. prijungta prie Velžio apylinkės.[1]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1959-01-15 2252 ([2])
1970-01
(Išsamiau)
1865 29 kaimai, 25 viensėdžiai, 3 kaimų dalys [3]
1972-10-01
(Išsamiau)
106,5 Maženių kolūkis, „Naujo gyvenimo“ kolūkis, „Tarybinių Genėtinių“ kolūkis, Vilniaus kolūkis [4] 30 kaimų, 28 viensėdžiai
1976-07-01
(Išsamiau)
30 kaimų, 28 viensėdžiai [5]
1979-01-17
(Išsamiau)
1323 28 kaimai, 17 viensėdžių, 2 kaimų dalys [6]
1985 m. „Vilniaus“ kolūkis [7] Kabeliai, Katinai, Kutiškiai, Maženiai, Velykiai ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1988-06-22 d. LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. XI-2416
  2. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  3. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 354 psl.
  4. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 163.
  5. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 323
  7. Panevėžio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 294