Velso vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Velso vėliava

Velso vėliava vadinasi Raudonasis drakonas (valų kalba Y Ddraig Goch). Vėliavą sudaro raudonas drakonas ant žalio ir balto lauko. Tiksli drakono forma nėra standartizuota, todėl yra įvairių variantų.

Su Velso drakonu susiję daugybė legendų. Žymiausia yra Myrddin (arba Merlino, iš pradžių Ambrozijaus Aureliano) pranašystė, kurioje kalbama apie ilgą kovą tarp raudonojo ir baltojo drakono. Pasak pranašystės iš pradžių dominuos baltasis drakonas, tačiau galiausiai laimės raudonasis. Daug kas šioje legendoje mato paralelę su valų kova prieš anglus. Historia Britonum pasakojamoje versijoje raudonasis drakonas siejamas su keltais britais, o baltasis su anglosaksais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Raudonasis drakonas Velso nacionaline vėliava tapo 1807 m., 1959 įgavo dabartinę formą. Raudonasis drakonas ir iki tol šimtmečiais laikytas Velso simboliu. Kai kurie istorikai teigia, kad Velso vėliava, šalia Škotijos vėliavos, yra seniausia tebenaudojama nacionalinė vėliava pasaulyje. Drakono simbolio kilmė nėra aiški. Įtikinama versija yra tai, kad simbolį Britanijos priklausomybės nuo Romos laikotarpiu atsinešė romėnai, tačiau jis galėjo būti ir senesnis. Žalia ir balta juostos kilusios iš valų karalių giminės Tiudorų, kurie nuo 1485 iki 1603 m. valdė Angliją. Seniausias žinomas Raudonojo drakono kaip Velso simbolio panaudojimas siekia 820 m.

Vikiteka