Veiklioji medžiaga
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Veiklioji medžiaga – į preparatą įeinantis cheminis junginys, suteikiantis preparatui reikiamą (turimą) veikimą. Veikliąja medžiaga vadinami ir mikroorganizmai ar jų sporos, suteikiantys preparatui gebėjimą veikti, nors jie ir nėra cheminės medžiagos.
Neretai preparatai turi ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas, kurių veikimas gali sudaryti tam tikras kombinacijas:
- Veikliosios medžiagos veikia nepriklausomai.
- Veikliosios medžiagos sustiprina viena kitos veikimą (sinergija).
- Vienos veikliosios medžiagos slopina kitų šalutinį veikimą. Tokios šalutinį veikimą slopinančios medžiagos veikliosiomis medžiagomis gali būti ir nelaikomos.
Kartais veiklioji medžiaga preparate iš tikrųjų būna tokio pavidalo, kuris neturi fiziologinio poveikio. Patekusi į organizmą ji transformuojama į pavidalą, kuris jau veikia fiziologiškai.
Sąvoka veiklioji medžiaga naudojama kalbant apie:
- vaistus. Vaistai be veikliosios medžiagos vadinami placebo. Tokių vaistų pavyzdys yra homeopatiniai preparatai.
- pesticidus. Pesticiduose esančios veikliosios medžiagos naikina numatytus organizmus.
- cheminį ir biologinį ginklą
- organizmų nuodus.
Preparato dozė apskaičiuojama pagal veikliosios medžiagos kiekį.
Be veikliosios medžiagos į preparatus įeina ir kitos medžiagos, kurių funkcijos būna pagalbinės. Papildomos medžiagos preparate gali veikti kaip:
- tirpiklis ar skiediklis (pvz., vanduo ar etanolis),
- emulsiklis
- tūrį didinanti medžiaga – taip preparatą lengviau dozuoti ir panaudoti
- dangų pralaidumą veikliajai medžiagai didinančios medžiagos
ir t. t.