Vandenyno guolis

Batimetrinis pasaulio žemėlapis. Tamsesni mėlynos atspalviai žymi vandenyno guolį

Vandenyno guolis – vandenyno dugnas, esantis giliau nei kontinentinis šelfas ir žemyno šlaitas. Driekiasi virš vandenyninio tipo Žemės plutos. Apima 193,8 mln. km² arba 53,7 % Pasaulinio vandenyno dugno ploto.

Vandenyno guolį sudaro daugiausia įdubos – abisalinės lygumos (<10 % dugno ploto) ir abisalinės kalvos (iki 85 %). Lygumose susikaupusios 300–500 m nuosėdų storymės. Kalvų aukštis nuo keliasdešimties iki kelių šimtų metrų (kartais iki 1000 m), skersmuo – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų.

Tarp įdubų iškilę įvairūs gūbriai ir pakilimai – vandenyninės plynaukštės, kurių keterose gali būti iškilusios vulkaninių salų grandinės. Šios plynaukštės skirstomos į skliautines ir luistines. Įdubų dugne ir plynaukštėse daug pavienių vulkaninės kilmės povandeninių kalnų (nugrimzdusių salų gajotų ir kitokių).

Žemės plutos dinamika vandenyno guolio zonoje apibūdinama grimzdimu (nuo eoceno laikotarpio iki šių laikų – po 0,02 mm per metus). Vandenyno guolyje yra naudingųjų iškasenų – geležies ir mangano konkrecijų, fosforitų, sulfidinių rūdų.