Vanapamai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vanapamai
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Vašingtono valstijos vėliava Vašingtono valstija)
Kalba (-os) anglų, sahaptinų
Religijos tradicinė tikyba (vašanė)
Giminingos etninės grupės kiti sahaptinai: klikitatai, jakamai, nezpersai, palusai, valavalai)

Vanapamai (Wánapam – 'upės žmonės') – indėnų sahaptinų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, Vašingtono valstijoje. Vartoja sahaptinų kalbos tarmę, dabar paplitusi anglų kalba.

Gyveno vanapamai prie Kolumbijos upės (nuo Kunigo slenksčio (Priest Rapids) iki Gyvačių upės žiočių). Ilgą laiką išvengė perkraustymo į rezervacijas. XIX a. veikė įtakingas vanapumų pranašas (sapnuotojas) Smohala. Jis gaivino prigimtinę tikybą, siekė, kad indėnai nepasiduotų baltųjų užkariavimui. XX a. 5-ajame dešimtmetyje pradėjus Hanfordo branduolinių tyrimų centro statybą, bei vėliau patvenkus Kolumbijos upę, vanapamai neteko gimtųjų žemių. Kadangi nebuvo pasirašę jokių sutarčių su JAV, negavo žvejybos ir medžioklės plotų. Vėliau šią teisę išsikovojo. Priskirti Jakimų konfederacijos indėnų rezervacijai pietų Vašingtone.[1] Keletas vanapamų šeimų tebegyvena prie Prist Rapidso tvenkinio.

Vanapamų petroglifai, saugomi Suakmenėjusio ginkmedžių miško valstijos parke

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Сахаптины,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.