Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos valstybinė organizacija, kontroliuojanti ar Lietuvos rinkoje kokybiškos ne maisto prekės, gaminiai ir paslaugos.

Inspekcija įsteigta 2000 m. liepos 1 d., reorganizuojant Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją, Valstybinę higienos inspekciją ir Valstybinę veterinarijos tarnybą (pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr.505 (Šaltinis: Vyriausybės žinios, 2000, Nr.38-1064))

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kontrolė: Kontroliuoja ar į šalies rinką vartotojams tiekiami ne maisto gaminiai (iš jų ir cheminės medžiagos bei preparatai) atitinka teisės aktuose nustatytus privalomuosius saugos ir ženklinimo reikalavimus, ar vartotojams teikiamos paslaugos (išskyrus tas, kurių kontrolę Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigotos vykdyti kitos institucijos) atitinka nustatytus privalomuosius saugos reikalavimus; Pagal kompetenciją nustatyta tvarka vykdo cheminių medžiagų ir preparatų valdymą: renka ir kaupia duomenis apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, tvarko jų registrą bei informacinę duomenų bazę.
  • Rinkos ribojimas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Žin., 2002, Nr.35-1307; 2004, Nr.177-6547) sustabdo nesaugių ne maisto produktų tiekimą į rinką, vykdo jų išėmimo iš rinkos ir sunaikinimo kontrolę.
  • Vartotojų teisių apsauga: Įgyvendindama Vartotojų teisių gynimo įstatymo (aktuali redakcija), (Žin., 2004, Nr.72-2496) nuostatas, Inspekcija tiria vartotojų skundus dėl netinkamos kokybės ne maisto produktų. Vartotojų prašymu teikia produktų saugos atitikties įvertinimo dokumentus teisėsaugos institucijoms, kad šios apgintų pažeistas jų teises.
  • Informacinė: Informuoja vartotojus apie rinkoje esančius ar galinčius į ją patekti nesaugius produktus. Skleidžia informaciją apie savo veiklą, tikslus ir uždavinius. Teikia informaciją suinteresuotoms valstybės, tarptautinėms ir kitų šalių institucijoms.
  • Konsultacinė: Konsultuoja gamintojus, paslaugų teikėjus, importuotojus ir pardavėjus ne maisto produktų ir paslaugų saugos klausimais.
  • Įstatydavystės: Teikia nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl priimtų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, pakeitimo.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inspekcijos struktūrą sudaro administracija ir teritoriniai padaliniai (skyriai ir poskyriai).

  • Administracija
    • Inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas,
    • Vidaus audito tarnybos vedėja
    • Finansų ir ekonomikos skyrius
    • Viešųjų ryšių specialistas
    • Tarptautinių ryšių specialistė
    • Vyriausioji referentė
    • Vyriausioji inspektorė personalui
    • Teisės skyrius
  • Gaminių kontrolės skyrius
  • Paslaugų kontrolės skyrius
  • Rinkos valdymo sistemų skyrius
  • Ūkio skyrius
  • Teritoriniai padaliniai (Vilniaus skyrius, Vilniaus skyriaus Alytaus poskyris, Kauno skyrius, Kauno skyriaus Marijampolės poskyris, Klaipėdos skyrius, Klaipėdos skyriaus Tauragės poskyris, Šiaulių skyrius, Šiaulių skyriaus Telšių poskyris, Panevėžio skyrius, Panevėžio skyriaus Utenos poskyris, Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorija, Gaminių kontrolės grupė AB „Achema“, atliekanti vykdomuosius darbus atskirose rinkos kontrolės priežiūros srityse)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 116 etatinių vienetų ribinį skaičių. Dirba 21 srities specialistai (mašinų gamybos, statybos produktų gamybos, elektrotechnikos gaminių, mašinų, tekstilės ir avalynės, chemijos, ekonomikos, gydytojai – higienistai, teisės, informatikos ir kt.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]