Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba – valstybinė institucija, veikusi (19982010 m.m.) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir įgyvendinusi nustatytą valstybinę augalų apsaugos politiką Lietuvos Respublikoje.

Pagrindiniai Valstybinės augalų apsaugos tarnybos uždaviniai yra:

  • vykdyti augalų apsaugos politiką siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo karantininių žemės ir miško ūkio augalams žalingų kenkėjų, ligų sukėlėjų, piktžolių ir kitų organizmų įvežimo bei įgyvendinti kovos su augalų ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis priemones;
  • organizuoti augalų apsaugos priemonių registravimą, vykdyti augalų apsaugos priemonių saugojimo, prekybos ir naudojimo priežiūrą;
  • stebėti žemės ir miško ūkio augalų fitosanitarinę būklę, sudaryti augalų ligų ir kenkėjų pasireiškimo prognozes ir operatyviai informuoti žemės naudotojus apie reikiamų augalų apsaugos priemonių naudojimą bei laiką;

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba įsteigta 1998 m. reorganizavus Valstybinę augalų karantino inspekciją ir Valstybinę augalų apsaugos stotį.[1] 2010 m. šią tarnybą sujungus su Valstybine sėklų ir grūdų tarnyba ir Valstybiniu augalų veislių tyrimo centru įkurta Valstybinė augalininkystės tarnyba.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Valstybinės augalų apsaugos tarnybos nuostatai“. ŽŪM. 2001.
  2. Augalų apsaugos tarnyba. Visuotinė lietuvių enciklopedija.