Valentinas Lazutka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Valentinas Lazutka
Gimė: 1932 m. balandžio 3 d. (86 metai)
Baisogala, Novosibirsko sritis
Veikla: filosofas, pedagogas
Partija: 1958 m. SSKP
Alma mater: 1955 m. Maskvos universitetas

Valentinas Lazutka (g. 1932 m. balandžio 3 d. Baisogaloje, Novosibirsko sritis) – sovietinis filosofas, perversmininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Broliai Pranas Lazutka ir Stanislovas Lazutka.

1955 m. baigė Maskvos universitetą. 1955–1962 m. Vilniaus universiteto, 1962–1965 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo, 1965–1972 m. Maskvos kooperacijos instituto Vilniaus neakivaizdinio fakulteto, 1972–1974 m. LSSR mokslų akademijos filosofijos katedros, 1974–1984 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojas, 1974–1976 m. Marksistinės lenininės filosofijos katedros vedėjas, nuo 1965 m. docentas. 1985 m. filosofijos mokslų daktaras. 1984–1989 m. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto direktorius. [1][2] 1990 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektorius.

Priklausė LKP (SSKP platformos) organizacijai. Vienas 1991 m. sausio 13 d. perversmo Vilniuje organizatorių. Jam pateikti kaltinimai sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo ir kt. Nuo Lietuvos Respublikos teisingumo 2000 m. pasislėpė Vokietijoje. Ši atsisakė jį išduoti Lietuvai, motyvuodama tuo, jog jam pateikti kaltinimai yra politiniai. [3] Gyvena Minske, profesorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apie tikėjimą į sielą. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. – 50 p.
  • Apie tikėjimą į pomirtinį gyvenimą. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 50 p.
  • Šiuolaikinės buržuazinės ideologijos krizė. – Vilnius, 1963. – 67 p.
  • Kai kurie šiuolaikinio antikomunizmo teorijos ir praktikos bruožai: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1966. – 19 p.
  • Marksizmas-leninizmas apie religijos atsiradimo ir egzistavimo priežastis: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1969. – 24 p.
  • Ideologinės srovės lietuvių išeivijoje: socialinės, politinės ir filosofinės koncepcijos po Antrojo pasaulinio karo (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1978. – 422 p.
  • Die nationalen Beziehungen in der Sowjetunion. – Vilnius: Mintis, 1979. – 55 p.
  • National Relations in the Soviet Union. – Vilnius: Mintis, 1979. – 46 p.
  • Šiuolaikinių buržuazinių koncepcijų TSKP nacionalinės politikos įgyvendinimo Tarybų Lietuvoje klausimais kritika: medžiaga lektoriui. – V.: Žinija, 1980. – 21 p.
  • Buržuazinio nacionalizmo kritika ir internacionalinis auklėjimas: teorijos klausimai. – Vilnius, 1982. – 232 p.
  • Nacionalizmas ir katalikybė: kam naudinga tapatinti lietuvybę ir katalikybę: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1984. – 22 p.
  • Buržuazinių koncepcijų TSKP nacionalinės politikos įgyvendinimo Tarybų Lietuvoje klausimais kritika: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1987. – 22 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1982 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valentinas Lazutka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 498 psl.
  2. Valentinas Lazutka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 648 psl.
  3. Vokietija atsisakė išduoti Lietuvai perversmininką, 2001-11-17