Valdemaras Puodžiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Valdemaras Puodžiūnas
Gimė: 1962 m. vasario 20 d. (57 metai)
Veikla: visuomenės veikėjas, redaktorius, publicistas, pedagogas.
Alma mater: Lietuvos Valstybinė konservatorija (dab. Muzikos ir teatro akademija)

Valdemaras Puodžiūnas (g. 1962 m. vasario 20 d.) – Lietuvos visuomenės veikėjas, redaktorius, publicistas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1962 m. vasario 20 d. Mokėsi Klaipėdos 21 vidurinėje mokykloje (dabar – Gedminų progimnazija).

1985 m. baigė valstybinės konservatorijos (Muzikos ir teatro akademija) lietuvių filologijos ir teatro pedagogikos studijas. Metus dėstė akademijoje, 19861987 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 19891990 m. buvo LKP Klaipėdos miesto komiteto referentas kultūros klausimais.

1990–2010 m. dirbo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Buvo leidinio redaktoriaus pavaduotojas, vakarinio laikraščio „Vakarė Klaipėda“ (ėjo 1995–1997 m.) redaktorius, bendrovės direktorius. Nuo 2002 iki 2010 m. – laikraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius.

20112012 m. ėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pareigas.

Šiuo metu yra Socialinių mokslų kolegijos ir Klaipėdos universiteto lektorius. Dėsto būsimiems žurnalistams ir komunikacijos specialistams.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio įamžinimo paminklo Klaipėdoje organizacinio komiteto narys ir mecenatas. Paminklo Jurgiui Zauerveinui statymo komiteto narys. Tradicinių Metų klaipėdietės bei Metų jūrininko rinkimų sumanytojas ir iniciatorius. Buvo Klaipėdos įvaizdžio komisijos narys, dirbo Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Šiuo metu dalyvauja asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ veikloje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žiniasklaidos technologijos: kūrybos aspektai. – Klaipėdos universiteto leidykla, 2012.
  • Viešosios komunikacijos technologijos ir inovacijos (vadovėlis). – Klaipėda, 2013.
  • Efficiency and Professionalism within Organisational Communication. – Klaipėda, 2014.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]