Vaiva Radasta Vėbraitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra
Gimė: 1954 m. rugpjūčio 24 d.
Mirė: 2008 m. gruodžio 13 d. (54 metai)
Tėvas: Juozas Vėbra
Motina: Genovaitė Židonytė-Vėbrienė
Vaikai:

Aras, Liepa, Lokys, Sirvydas

Veikla: Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja
Alma mater: Massachusetts technologijos institutas

Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra (1954 m. rugpjūčio 24 d. – 2008 m. gruodžio 13 d.) – Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja

V. Vėbraitės tėvas – Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Vėbra, įžymus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras, Lietuvos Tyrimų laboratorijos organizatorius. Motina Genovaitė Židonytė-Vėbrienė buvo romanistė ir bibliotekininkė, lyginamosios literatūros daktarė, parašiusi prancūzų kalba monografiją apie poetą Oskarą Milašių.

Vaiva Vėbraitė baigė Massachusetts technologijos institutą, biologijos mokslų magistro laipsnį įgijo Jeilo universitete. Kurį laiką dirbo lietuvių istorijos dėstytoja aukštojoje mokykloje, bet, sukūrusi šeimą su James Gust ir gimus sūnui, nusprendė savo gyvenimą skirti vaikams ir lietuvybės puoselėjimui. Kartu su vyru užaugino ir į mokslus išleido keturis vaikus – Arą, Liepą, Lokį ir Sirvydą, kuriems ne vien davė lietuviškus vardus, bet ir įskiepijo meilę Lietuvai, išmokė juos lietuvių kalbos, kultūros, istorijos. Šiandien vyriausiasis sūnus Aras Vėbra sukūręs šeimą gyvena Klaipėdoje, duktė Liepa dalyvauja Vilniaus mokslo projektuose. Studijų metais įsijungusi į išeivijos lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, Vaiva Vėbraitė Connecticut valstijoje įkūrė sekmadieninę lituanistinę mokyklą „Atgimimas“, buvo jos direktorė ir mokytoja, suorganizavo lietuvių tautinių šokių ansamblį „Vėtra“. Parengė (su Maryte Kunciene) lietuvių kalbos vadovėlį JAV Taikos korpuso savanoriams. 1990-aisiais įsteigė Connecticut lietuvių ryšių centrą ir jam vadovavo teikdama informaciją regiono žiniasklaidai apie atkuriamą Lietuvos valstybę.

Ji taip pat buvo pagrindinė peticijų už Lietuvos pripažinimą vajaus organizatorė: jos iniciatyva buvo surinkta per 160 tūkstančių parašų, kurie buvo įteikti JAV Senato vadovams. Vaiva Vėbraitė aktyviai dalyvavo lietuvių organizacinėje veikloje: buvo JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė, ilgametė šios Bendruomenės Tarybos narė, Valdybos atstovė Lietuvoje.

1990 m. pirmojo atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio paskatinta Vaiva Vėbraitė ėmėsi organizuoti Amerikos mokytojų pagalbą Lietuvos mokykloms. Jos ir Jūratės Krokytės-Stirbienės rūpesčiu įsteigta organizacija A.P.P.L.E. (Amerikos mokytojai Lietuvos mokyklai) subūrė JAV lietuvius mokytojus bei dėstytojus ir nelietuvius pedagogus. Pirmieji Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai įvyko jau 1991-ųjų vasarą. Per 18 metų virš 10 tūkstančių Lietuvos mokytojų yra dalyvavę šiuose kursuose, kuriuose Vakarų pedagogai ir mokslininkai dalinosi patirtimi. A.P. P.L. E. iniciatyva laikoma savanoriškumo pavyzdžiu Rytų ir Vidurio Europoje.

1997-aisiais Vaiva Vėbraitė vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriui. 19982001 m. ėjo švietimo ir mokslo viceministrės pareigas. Nuo 2004-ųjų iki mirties dirbo Prezidento Valdo Adamkaus patarėja.

V. Vėbraitė palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, šalia savo tėvo, Lietuvos savanorio Juozo Vėbros.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]