Pereiti prie turinio

Vėlionys

Koordinatės: 55°18′25″š. pl. 26°13′44″r. ilg. / 55.307°š. pl. 26.229°r. ilg. / 55.307; 26.229 (Vėlionys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėlionys
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Vėlionys
Vėlionys
55°18′25″š. pl. 26°13′44″r. ilg. / 55.307°š. pl. 26.229°r. ilg. / 55.307; 26.229 (Vėlionys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vėliónys
Kilmininkas: Vėlionių̃
Naudininkas: Vėlionìms
Galininkas: Vėliónis
Įnagininkas: Vėlionimìs
Vietininkas: Vėlionysè
Istoriniai pavadinimai lenk. Wielańce, Wilańce, vok. Weljantzy, rus. Вилянцы

Vėlionys – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Ignalinos, 4 km į šiaurės rytus nuo Kazokinės. Stūkso Vėlionių piliakalnis, rytuose telkšo ežeras Vėlys. Piečiau praeina kelias  1432  MikalavasSenasis DaugėliškisPanižiškė .

Pavadinimas kilęs iš ežero vardo Vėlỹs.[2]

XIX a. pab. buvo Vėlionių kaimas ir užusienis Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiuje ir dvaro valdoje (priklausė Zeifertams).[3]

Lenkmečiu veikė lietuviška mokykla, buvo užusienis (šiaurėje), Aukštutiniai ir Žemutiniai Vėlionys. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.[4]

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
59 79 73 84 49 34
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2003 m. 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
14 12 5 7 4 -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Wilańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 451 psl. (lenk.)
  4. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. VėlionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 707 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.