Udo Di Fabio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Udo Di Fabio (2012)

Udo Di Fabio (g. 1954 m. kovo 26 d. Valzume, dab. Duisburgas, Vokietija) – vokiečių teisininkas, nuo 1999 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjas, profesorius, teisės mokslų habilituotas, socialinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. išlaikė II valstybinį egzaminą. 1987 m. Bonos universitete apgynė disertaciją tema „Teisinė gynyba parlamentinio tyrimo proceso metu“ (Rechtsschutz im parlamentarischen Untersuchungsverfahren), teisės mokslų daktaras. 1990 m. Duisburge – tema „Viešasis diskursas ir uždaros sistemos“ (Offener Diskurs und geschlossene Systeme), socialinių mokslų daktaras.

Nuo 1970 iki 1980 m. viduriniojo lygio administracinis tarnautojas Dinslakene. Nuo 1985 iki 1986 m. Duisburgo socialinio teismo teisėjas. 1986 iki 1990 m. Bonos universiteto Viešosios teisės instituto mokslo darbuotojas, nuo 1990 iki 1993 m. Instituto mokslo asistentas. 1993 m. apgynė habilitaciją tema „Rizikingi sprendimai teisinėje valstybėje“ (vok. Risikoentscheidungen im Rechtsstaat). Nuo 1993 m. gegužės Miunsterio universiteto, nuo lapkričio – Tryro universiteto profesorius.

Vedęs, turi 4 vaikus. Su šeima gyvena Bonoje.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2005 m. reformuotojo vardas (Reformer des Jahres 2005); apdovanojimą skyrė Frankfurter Allgemeinen Sonntagszeitung (FAS) bei Initiative Neue Soziale Marktwirtschaft už knygą „Die Kultur der Freiheit“

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]