Užuguosčio apylinkė
54°37′š. pl. 24°23′r. ilg. / 54.62°š. pl. 24.39°r. ilg.
Užuguosčio apylinkė | ||
Centras | Užuguostis | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Aukštadvario valsčius | |
Apskritis | Trakų apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Jiezno rajonas (1950–1962) Prienų rajonas (1962–1963) | |
Sritis | Kauno sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Stakliškių seniūnija |
Užuguosčio apylinkė (arba Užuguosčių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Aukštadvario valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Jiezno rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Vaitkūnų apylinkė ir Intuponių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Užuguosčio apylinkė prijungta prie Lielionių apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
J. Janonio vardo, P. Cvirkos vardo ir „Užuguosčių“ kolūkiai [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
63,91 | „Užuguosčio“ kolūkis, P. Cvirkos vardo kolūkis, J. Janonio vardo kolūkis [5] | 26 kaimai, 6 vienkiemiai |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. Kužakauskas, pirmininkas iki 1945 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 160
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 32–33
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 11–12
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 88