Užtemimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kelios minutės iki pilno Jupiterio užtemimo 2005 birželio 7 d.

Užtemimas – dangaus kūno pridengimas kitu dangaus kūnu tokioje projekcijoje, kad pridengiantis kūnas atsiranda tarp pagrindinio šviesulio ir užtemdomo kūno.[1]

Žemėje stebimi Saulės užtemimai (kuomet Mėnulis pridengia Saulę) ir Mėnulio užtemimai (kai Žemė pridengia Mėnulį). Šie užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 54 metus ir 31 dieną.

Lietuvoje pirmą kartą užtemimą, kaip astronominį reiškinį, 1639 m. aprašė astronomas Albertas Diblinskis veikale „Astronomijos šimtinė“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aloyzas Pučinskas. Užtemimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 479-480 psl.

Vikiteka