Užpelkių pelkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 56°04′59″š. pl. 21°50′02″r. ilg. / 56.083°š. pl. 21.834°r. ilg. / 56.083; 21.834

Užpelkių pelkė, Užpelkių tyrelis – aukštapelkė, plytinti Plungės rajone, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko teritorijoje. Įeina į Už­pel­kių telmo­lo­gi­nį draus­ti­nį.[1][2]

Dalis šios pelkės buvo nusausinta rankiniu būdu, iki 1936 m. joje buvo išgaunamos durpės. Paskui durpių kasyba kurį laiką nevyko.[1]

1959 m. Respublikinio vandens ūkio projektavimo institutas paruošė projektą pelkei nusausinti, durpių gavybai. Nustatyta, kad tuo metu buvo 521,4 tūkst. m³ aukštapelkinių durpių, 518,9 tūkst. m³ mišrių durpių ir 51,2 tūkst. m³ žemapelkinių durpių. Durpių sluoksnio storis buvo 0,5–8 m, o sapropelio – 0,5 m.[2] Durpių gavyba vėl atnaujinta 1960 m. ir vykdyta iki 1972 m. Dėl to ap­link pel­kę buvo iš­ka­sti gi­lūs van­dens nu­te­kė­ji­mo grio­viai, pelkė suskaidyta sausinamaisiais ka­na­lais. Tai lėmė dur­pių mi­ne­ra­li­za­ci­ją, vasaros metu pelkės paviršius ėmė išdžiūti, pasikeitė pelkėje augančios augalų rūšys, nebeliko dalies rūšių, būdingų aukš­ta­pel­kėms.[1]

Pelkėje aptinkamos retos gyvūnų rūšys, įrašytos į Lie­tu­vos rau­do­nąją kny­gą – skiauterėtasis tritonas, plačioji dusia, dvijuostė nendriadusė, šarvuotoji skėtė.[1][3]

2019 m. pranešta apie planuojamus pelkės atkūrimo darbus, siekiant atkurti jos hid­ro­lo­gi­nį re­ži­mą.[1][4][5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Že­mai­ti­jo­je pla­nuo­ja­ma at­kur­ti aukš­ta­pel­kę“. Plungės žinios. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  2. 2,0 2,1 „Ar lankėtės Užpelkių telmologiniame draustinyje?“. Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  3. „Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui“. Miškininkas.eu. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  4. „Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui“. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  5. „Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui“. Laikraštis Plungė. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.