Turkijos-Armėnijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Turkijos-Armėnijos karas
Armenians fleeing Kars.jpg
Armėnų pabėgėliai iš Karso
Data 1920 m. rugsėjo 24gruodžio 2 d.
Vieta Pietų Kaukazas
Rezultatas Turkijos pergalė, Armėnijos sovietizacija
Kariaujančios pusės
Turkija Turkija Armėnija Armėnijos Respublika
Vadovai ir kariniai vadai
Turkija Kâzım Karabekir Armėnija Drastamat Kanayan
Armėnija Movses Silikyan
Pajėgos
50 000 kareivių
75 pabūklai
204 kulkosvaidžiai[1]
20 000 kareivių
40 pabūklų
250 kulkosvaidžių[1]
Nuostoliai
nežinoma nežinoma

Turkijos-Armėnijos karas – karinis konfliktas tarp nepriklausomos Armėnijos Respublikos ir Turkijos, vykęs 1920 m. rugsėjo 24gruodžio 2 d. Karą turkų kemalistų kariuomenei pralaimėjo armėnų karinės pajėgos, pasirašydamos Aleksandropolio (dab. Giumri) taikos sutartį, pagal kurią visa vakarų Armėnija atiteko Turkijai. Likusią Armėnijos dalį užėmė sovietų Rusijos kariuomenės 11-oji armija. 1920 m. gruodžio 5 d. visa valdžia Jerevane perėjo Revoliuciniam komitetui, kurį daugiausiai sudarė etniniai armėnai, kilę iš Azerbaidžano, buvo įkurta Armėnijos SSR.

Armėnijos Revoliucinis komitetas nepripažino Aleksandropolio taikos. Turkijos–Armėnijos valstybinės sienos klausimas buvo sprendžiamas 1921 m. kovo–balandžio mėn. Maskvoje. Kovo 16 d. pasirašyta Maskvos sutartis paliko Karsą ir Ardahaną turkams. Buvo apibrėžtos Armėnijos sienos: buvęs Nachičevanės valsčius perduotas Azerbaidžano SSR, Zangezuro valsčius perduotas Armėnijai, aptartas turkų kariuomenės išvedimas iš Aleksandropolio, pasibaigęs iki gegužės mėn. vidurio. Formaliai naujos sąlygos atsispindėjo 1921 m. spalio 13 d. Karso sutartyje su Turkijos vyriausybe. Šios sutarties dabartinė Armėnijos Respublika nepripažįsta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Minassian, Anahide Ter: La république d’Arménie. 1918—1920 La mémoire du siècle., éditions complexe, Bruxelas 1989, ISBN 2-87027-280-4, p. 220
Commons-logo.svg

Vikiteka