Trijų imperatorių sąjunga
Trijų imperatorių sąjunga - susitarimų, sudarytų 1873, 1881 ir 1884 metais tarp Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų, visuma.
1873 metų susitarimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1873 metų birželio 6 dieną Rusijos imperatoriaus vizito Vienoje metu, Aleksandras II ir Pranciškus Juozapas I pasirašė susitarimą, kuris galėjo būti nutrauktas praėjus dvejiems metams po vienos iš sutarties šalių perspėjimo. Tų pačių metų spalio 23 dieną prie susitarimo prisijungė ir Vokietija. Taip buvo padėti pagrindai „Trijų imperatorių sąjungos” susikūrimui.
1878 metais, Rusijos-Turkijos karo metu, sąjungai iškilo pavojus, kai Berlyno kongrese Biskmarkas palaikė Austriją, o ne Rusiją.
1881, 1884 metų susitarimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1881 metų birželio 18 dieną Berlyne buvo pasirašytas naujasis trijų imperatorių susitarimas, dėl abipusių garantijų tarp sutartį pasirašiusių šalių. Susitarimas buvo pasirašytas trejiems metams, o 1884 metais pratęstas dar trejiems metams. 1885-1886 metais dėl Austrijos-Vengrijos pozicijos Bulgarijos vidaus politinės orientacijos klausimu, ir dėl Serbijos-Bulgarijos karo susitarimui vėl iškilo pavojus. Sąjunga galutinai iširo po 1887 metų, kai Rusija ir Vokietija pasirašė Persidraudimo sutartį.