Trepelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Trepelis (pagal radimvietės Tripolio miesto pavadinimą) – nuosėdinė chemobiogeninės kilmės mikrokristalinė silicitinė uoliena. Susidaręs iš labai smulkių (0,01–0,02 mm) amorfinio silicio dioksido (72–90 % opalinio kristobalito ir α kristobalito), rečiau chalcedono sferolitų ir mažo organinių liekanų (titnagdumblių kiautelių) kiekio. Būna molio, kvarco, glaukonito, feldšpatų priemaišų. Birus (miltelių pavidalo, žemėtas) arba silpnai susicementavęs. Lengvas. Poringas. Struktūra amorfinė. Būna baltas, pilkas, rudas, juodas, raudonas. Lūžis kriauklėtas. Tankis 1200–2500 kg/m3. Susidaro, dūlant silicingai klinčiai, dolomitui, siliciniams skalūnams, diatomitui. Slūgso klodais, sluoksniais.

Randamas kreidos, paleogeno, neogeno periodų karbonatinėse uolienose. Vartojamas garsui ir šilumai izoliuoti, abrazyvams, filtrams, adsorbentams, katalizatoriams, užpildui, statybinėms medžiagoms gaminti. Telkinių yra JAV, Libijoje, Rusijoje. Lietuvoje yra paleogeno periodo uolienose.