Trepelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Nuvola-like search trash.svg  Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Trèpelis (pagal radimvietės Tripolio miesto pavadinimą), nuosėdinė chemobiogeninės kilmės mikrokristalinė silicitinė uoliena. Susidaręs iš labai smulkių (0,01–0,02 mm) amorfinio silicio dioksido (72–90% opalinio kristobalito ir α kristobalito), rečiau chalcedono sferolitų ir mažo org. liekanų (titnagdumblių kiautelių) kiekio. Būna molio, kvarco, glaukonito, feldšpatų priemaišų. Birus (miltelių pavidalo, žemėtas) arba silpnai susicementavęs. Lengvas. Poringas. Struktūra amorfinė. Būna baltas, pilkas, rudas, juodas, raudonas. Lūžis kriauklėtas. Tankis 1200–2500 kg/m3. Susidaro, dūlant silicingai klinčiai, dolomitui, siliciniams skalūnams, diatomitui. Slūgso klodais, sluoksniais. Randamas kreidos, paleogeno, neogeno sistemų karbonatinėse uolienose. Vartojamas garsui ir šilumai izoliuoti, abrazyvams, filtrams, adsorbentams, katalizatoriams, užpildui, statybinėms medžiagoms gaminti. Telkinių yra JAV, Libijoje, Rusijoje. Lietuvoje yra paleogeno sistemos uolienose.