Aukštumalos pelkė
55°23′07″š. pl. 21°22′44″r. ilg. / 55.3854°š. pl. 21.3790°r. ilg.
Aukštumalos pelkė – aukštapelkė Šilutės rajono savivaldybėje. Tai viena didžiausių pelkių ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visos Lietuvos teritorijoje. 1995 m. įkurtas Aukštumalos telmologinis draustinis siekiant išsaugoti ir atkurti pelkių ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, vertingomis buveinėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Pelkė įeina į Nemuno deltos RP teritoriją.
Pelkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartu su šalia esančiu durpynu pelkė užima daugiau nei 2500 ha plotą. Nuo XIX a. pabaigos šalia esančiuose Traksėdžiuose veikia fabrikas apdirbantis iš Aukštumalos pelkės durpyno kasamas durpes. Nuo 1820 m. pradėtas pelkės sausinimas, iškasti 3 kanalai. 1888 m. pradėta pelkės kolonizacija – sudaryti sklypai po 3 ha su 2 trobom, kurias išsimokėtinai vokiečių valdžia atiduodavo iš Rytprūsių atsikeliantiems vokiečiams.
Pilskalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pelkės rytinėje dalyje, į vakarus nuo Lapalių kaimo, smėlingoje salelėje būta įtvirtintos gyvenvietės, vadinamos Pilekalve, Pilskalniu. Salelė vos 0,5 m iškilusi virš pelkės, pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 40×20 m dydžio. Salelė suardyta apkasų, ūkinių darbų. 1891 m. Adalbertas Becenbergeris ją bandė kasinėti, rado didelių akmenų ir anglių. Salelę 1972 m. žvalgė Istorijos institutas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 33 (44)
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928 m.