Trakinis šalmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trakinis šalmas

Trakinis šalmas – gana neapibrėžto tipo šalmas, turintis viršutinėje dalyje aukštą metalinę keterą be ašutų ar kitokį metalinį papuošalą, pvz., žvėries figūrėlę. Viršutinė dalis dažniausiai kiek smailėjanti aukštyn. Be antnosio, gali turėti figūrines skruostines plokšteles.

Trakiniai šalmai dažnai painiojami su panašiais friginiais šalmais. Jų skirtumai:

  • Trakinis šalmas primena chalkidinį šalmą su mažomis ar visai neryškiomis skruostinėmis ir nedidele sprandine skiautėmis ir su metaline ketera.
  • Friginis šalmas primena pilosą, ant kurio uždėtas priekin nulinkęs bukagalis kyšulys, imituojantis friginę (frigišką) kepurę.

Trakiniai šalmai labiausiai žinomi kaip Romos gladiatorių trakų naudoti šalmai. Iki Romos laikų trakinius šalmus, naudojo Makedonijos raiteliai bei graikų kariai IV–III a. pr. m. e. pietų Italijoje.
II a. pr. m. e. trakiniai šalmai buvo dažniausiai naudojami šalmai Graikijoje. Jų ketera buvo mažesnė, o priekyje jie turėjo snapelius. Teigiama, kad populiarumo priežastis buvo patogumas, geras matomumas, lengvumas.

Pagal Plutarcho aprašymą ir radinius Filipo II kapavietėje Aleksandras Makedonietis kautynėse dėvėdavo geležinį trakinį šalmą, šonuose papuoštą vešliomis plunksnomis. Tokių plunksnomis puoštų šalmų atvaizdai aptinkami graikų miestų pietų Italijoje ir Makedonijoje freskose.

Trakinio šalmo išvaizdą turėjo XX a. prancūziški kareivių šalmai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]